Kultūra

2019.06.30 19:22

Libertas Klimka. Dvi astronominių reiškinių sukaktys

Libertas Klimka,etnologas2019.06.30 19:22

Birželio 30-sios dienos istorinė atmintis sureikšminta įdomiais astronominiais įvykiais.

Lygiai prieš 65-erius metus pietinėje Lietuvos dalyje buvo galima stebėti visišką Saulės užtemimą. Įspūdingo būta reginio – diena buvo saulėta. Toje pačioje vietoje reiškinys pasikartoja tik kas du ar tris šimtus metų, nes Mėnulio šešėlio, dengiančio saulės diską, plotis – tik apie 270 km.

Vienas anglų astronomų yra ištaręs žodžius, pavirtusius sparnuota fraze: „Kai užtemsta saulė, prašviesėja protas“. Kitaip tariant, gamta paskatina žmogų ieškoti įstabaus reiškinio priežasčių.

Kinų išminčiai jau III tūkstantmetyje prieš Kr. buvo pastebėję užtemimų ritmiškumą. Tačiau liaudis užtemimų metu mušdavo gongus ir pūsdavo trimitus, baidydami drakoną, ryjantį saulę. Nuo drakono baimės ne kažkiek nutolę ir šiuolaikiniai astrologai...

Antikos laikais graikai sugebėjo moksliškai paaiškinti, kodėl vyksta saulės užtemimai. Sakoma, tos žinios jiems netgi padėjo laimėti Salamino jūrų mūšį su persais, vykusį 480–aisiais prieš Kr. priešininkus išgąsdino netikėtai prasidėjęs užtemimas, tarsi koks lemties ženklas, o graikai buvo tam pasirengę. Jų mokslininkas Hiparchas iš užtemimo stebėjimų skirtingose vietose 130–iais pr.Kr.g. netgi nustatė atstumą iki mėnulio, ir nedaug teapsirikdamas.

Kiekviena tauta, rašiusi savo istorijos metraščius, būtinai paminėdavo tokį neįprastą gamtos reiškinį. Pagal tai galima sinchronizuoti įvairių tautų kalendorius ir teisingai datuoja istorinius įvykius. Senovės metraščių duomenys, pasirodo, gali būti pravartūs ir mūsų planetos praeities tyrimams. Pavyzdžiui, nustatyti paros trukmės pokyčius, sukeltus geologinių Žemės plutos procesų.

Astrofizikai užtemimų minutes panaudoja Saulės karūnoje vykstantiems procesams tirti. 1868 m. saulės užtemimas mokslo istorijoje įžymus tuo, kad du mokslininkai – anglas Džozefas Lokjeras ir prancūzas Pjeras Žansenas nepriklausomai vienas nuo kito iš karūnos spektro tyrimų Saulėje nustatė helį. Pirmą kartą naujas elementas buvo surastas kitame dangaus kūne, ne Žemėje. Fizikai helio dujas mūsų dienomis naudoja kosminiam šalčiui savo laboratorijose sukurti.

Artimiausias visiškas Saulės užtemimas – jau liepos 2-ąją. Tačiau bus stebimas Čilėje ir Argentinoje. Ilgiau truks Ramiajame vandenyne, tačiau nuo siūbuojančio denio vargu ar bus patogu reiškinį stebėti…

Birželio 30-osios kalendorinis lapelis pažymėtas įrašu „Tarptautinė asteroido diena“. Tuo primenamas nepaprastas įvykis, atsitikęs lygiai prieš 111 metų, kai ankstų rytą virš Sibiro taigos, Tunguskos upės rajone plykstelėjo galingas sprogimas. Pagal jo pasekmes – išvartytą mišką 200 tūkst. kv. km plote – apskaičiuota, kad sprogimo galia buvo net tūkstantį kartų didesnė už atominės bombos, numestos ant Hirošimos. Dabar neabejojama, kad šio įvykio priežastis – kosminė: į Žemę smogė arba nemažas asteroidas – uolienos kalnas, arba ledinis kometos branduolys. Asteroido diena turi žmonijai priminti, kad iš kosmoso nuolat gresia rimtas pavojus. Nelaimė gali smogti ir iš giedro dangaus...

Mūsų planetos paviršiuje dabar nustatyta esant apie 200 smūginių kraterių, o dar keletą kartų tiek jų tebetiriama. Šios Žemės paviršiaus žaizdos vadinamos astroblemomis. Jeigu Žemė nebūtų įsisupusi į vandenų ir atmosferos skraistę, jos paviršius taptų panašus į Mėnulio. Galingi kosminiai smūgiai praeityje galėjo esmingai pakeisti Žemės klimatą. Štai prieš 65 mln. metų asteroidas, nukritęs į vandenyną ties Meksikos Jukatano pusiasaliu, buvo dinozaurų išnykimo priežastimi. Mat atmosfera tuokart buvo taip užteršta, kad saulės spinduliai negalėjo pasiekti Žemės paviršiaus; ir tie didieji driežai neatlaikė šalčio.

Prieš 6-erius metus nemažų bėdų pridarė tik apie 20 metrų skersmens ir 10 tonų masės asteroidas, netikėtai sprogęs virš Rusijos miesto Čeliabinsko. Tai dar vienas argumentas įrodymui, kad astronomų darbai naudingi ne tik pažintine prasme, bet ir praktiškai.

Mokslininkai yra atradę ir nustatę orbitas bemaž visų netoli Žemės praskriejančių asteroidų, kurių skersmuo – virš vieno kilometro. Pavojingi yra tie uolienų kalnai, kurie skrodžia erdvę tarp Žemės ir Mėnulio. Laiku pastebėjus tokį dangaus kūną grėsmingai artėjant prie Žemės, galima būtų išvengti katastrofos, pasiuntus jį pasitikti greitai skriejantį aparatą, gal net ginkluotą branduoliniu užtaisu.

Tikslas – pakeisti grėsmingo ateivio trajektoriją. Asteroido dieną minint, verta apsilankyti Lietuvos etnokosmologijos muziejuje, kur veikia įdomi meteoritų, nukritusių asteroidų nuolaužų, surinktų iš viso pasaulio, paroda.