Kultūra

2019.06.27 19:13

Išgirsk Vilnių: kompozitoriaus Moniuškos biustas prabilo maestro Donato Katkaus balsu

LRT.lt2019.06.27 19:13

„Kristupo vasaros festivalis“ ir „Gatvės gyvos“ šią vasarą kviečia atrasti XIX a. Vilniaus muzikinio gyvenimo sielos, visoje Europoje garsaus, tačiau Vilniuje kiek primiršto kompozitoriaus Stanislovo Moniuškos istoriją. Liepos-rugpjūčio mėn. vyks ekskursijų ir koncertų ciklai, kurių pradžią pažymės ypatingas įvykis – prabils ir savo istoriją praeiviams papasakos kompozitoriaus skulptūra, rašoma pranešime spaudai.

Šį ketvirtadienį, birželio 27 d. 18 val. Stanislovo Moniuškos skvere šalia Šv. Kotrynos bažnyčios (Vilniaus g. 30) seniausias Vilniaus senamiesčio paminklas prisijungė prie MO muziejaus „Kalbančių skulptūrų“ projekto ir prabilo maestro Donato Katkaus balsu.

„Paprastai man kompozitorius – tai jo kūriniai. O šį kartą gavau progą pažinti S. Moniušką kaip asmenybę. Tai – naujas, įdomus potyris, kuris net ir kasdienį Vilnių nuspalvino kitomis spalvomis. Kai sužinai, kad Vokiečių gatvės namų sienos slepia kino ekranų vertą meilės istoriją, kad rotušė – pirmoji S. Moniuškos triumfo liudininkė, kad Šv. Jonų bažnyčios vargonus lietė tuo metu dar mažai kam žinomas didis kūrėjas – tai pakylėja bei įkvepia“, – sako kartu su D. Katkumi tekstą skulptūros įgarsinimui parengusi ir muzikinę projekto programą sudariusi Kristupo festivalio meno vadovė Jurgita Murauskienė.  „Kalbančios skulptūros“ atidarymo renginyje atsiskleidė ne tik garsaus kompozitoriaus istorija, tačiau ir jo muzika – skverelyje po atviru dangumi skambėjo gyvai styginių kvarteto atliekami S. Moniuškos kūriniai.

Garsus, bet pamirštas

Dažnai praeivių nepastebimas lieka ne tik 100 metų skaičiuojantis S. Moniuškos biustas, tačiau ir visa garsaus kompozitoriaus vilnietiška istorija. Dažnai gretinamas su Fryderyku Chopinu, vienas ryškiausių romantizmo muzikos kūrėjų Europoje, Vilniuje aktyviai kūrė beveik dvidešimt metų.

„S. Moniuška būtent Vilniuje pristatė garsiausią savo operą „Halką“, kuri laikoma nacionaline lenkų opera, išleido didžiulio pasisekimo sulaukusį „Namų dainyną“, kurio gaidos anuomet užpildė daugelį sostinės namų. Vilniaus senamiestyje gausu kompozitoriaus gyvenimo ir kūrybos pėdsakų, kuriuos iki šiol buvome pamiršę. Smagu, kad savo ekskursijomis prisidėsime prie tokios svarbios asmenybės atminimo, o įgarsinta skulptūra taps gyvu, interaktyviu pasakojimo elementu“, – džiaugėsi VšĮ „Gatvės gyvos“ vadovė Viktorija Bružaitė-Kazlauskienė.

Dėmesį kompozitoriui paskatino UNESCO – S. Moniuškos 200-osios gimimo metinės yra šios tarptautinės organizacijos minima data, ypatingai svarbi Vilniui. „Ši prabilusi skulptūra gražiai įprasmina visus šiuos metus – 2019-ieji sostinėje yra būtent S. Moniuškos metai. Kviečiu atvykti prie šios skulptūros, pasiklausyti kompozitoriaus, atrasti žymųjį vilnietį ir  išgirsti jo pasakojimą apie aštuonioliką kūrybos ir meilės metų Vilniuje“, – sako Vilniaus Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rita Balčiūnienė.

Prabyla vis daugiau skulptūrų

2015 metais startavęs Vilniaus kalbančių skulptūrų projektas, šiemet pradeda jau penktąjį sezoną. „Džiugu, kad šiemet atidarydami Vilniaus kalbančių skulptūrų sezoną, prakalbiname net dvi skulptūras. Tai išskirtinės asmenybės – Vytautas Kernagis ir Stanislovas Moniuška. MO muziejui, dar veikiant be savo sienų, įgyvendintas projektas be galo svarbus dėl savo atvirumo – kada menas tiesiogine žodžio prasme priartėja prie žmonių. Tai lyg nauja dialogo forma su menu ir skulptūromis. Tikiu, kad kaip laisvalaikiu pats kompozitorius S. Moniuška klaidžiodamas po sostinės apylinkes mėgo pažinti Vilnių ir jo žmones, taip ir vilniečiai ar miesto svečiai pažins kompozitorių ir prabilusią jo skulptūrą“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus, inicijavusio Vilniaus kalbančių skulptūrų projektą, direktorė. 

Aktorių, dainininkų, visuomenės veikėjų balsais skulptūros pasakoja apie save, apie tuos laikus, kai gyveno jose įkūnytos asmenybės, apie tai, ką jos mato aplink, kaip jaučiasi savo skulptūriniame kūne ir tame Vilniaus kampelyje, kuriame joms lemta būti. Tiesioginio skambučio metu klausytojai gali ne tik pažinti skulptūrose įamžintas asmenybes ar personažus, bet ir sužinoti daugiau apie kultūrinį, istorinį ir architektūrinį Vilniaus paveldą, prisiminti miesto istoriją.