Ne veltui, tikrai ne veltui apie Vilnių sklando gandas, esą tai – pasakų miestas. Prie to prisideda ir tokie dyvų dyvai kaip kalbančios skulptūros – akmeninais ir šaltais veidais, bet gyvasties kupinais balsais pasakojančios apie save, miestą, istoriją ir kultūrą. Tereikia tik prieiti ir... atsiliepti į skambutį.
Projektas „Vilniaus kalbančios skulptūros“ prasidėjo dar 2015-aisiais, tad šiemet skelbia jau penktąjį ir, ko gero, ne paskutinį sezoną. Idėja prakalbinti tiek gerai žinomas, tiek mažiau pastebimas sostinėje įsitaisiusias skulptūras kilo MO muziejui.
Prakalbintų skulptūrų Vilniuje jau nemažai, tarp jų yra Frankas Zappa, Adomas Mickevičius, Cemachas Šabadas, Užupio angelas, Žibintininkas ir t. t.
Birželio 19 dieną prabilo ir dar viena – visų mylimo maestro Vytauto Kernagio – skulptūra prie Lukiškių aikštės. Papildžiusi jau 16 kalbančių skulptūrų draugiją.
Nuolat judriame Gedimino prospekte V. Kernagio suoliukas atrodo tarsi ramybės oazė, o nuo šiol čia prisėdę miestiečiai galės sulaukti vieno žinomiausių muzikantų skambučio.
MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė teigė, kad penktojo „Kalbančių Vilniaus skulptūrų“ sezono atidarymas nepaprastas būtent šalia V. Kernagio suoliuko nuskambėjusiu paties maestro balsu.
„Nuostabu, kad projektas gyvas. Gyvas ir mūsų miestas, todėl galime megzti ryšį čia būdami, vaikščiodami, gyvendami. MO muziejus, inicijavęs šį projektą 2015-aisiais, net negalėjo pasvajoti, kad viskas taip sėkmingai tęsis ir gyvuos. Ši misija puikiai siejasi ir su maestro V. Kernagio asmenybe, būdu ir vertybėms. Esame dėkingi V. Kernagio fondui ir Vilniaus miesto savivaldybei – jiems padedant tai įvyko ir šis suolelis prabilo miestiečiams“, – džiaugėsi MO direktorė.
Renginyje dalyvavęs Vilniaus savivaldybės mero pavaduotojas Valdas Benkunskas teigė, kad miestų gyvenime yra dalykų, kurie keičiasi, ir kurie nesikeičia: „Stovime čia ir už nugaros matome aikštę, kuri visai neseniai pakeitė savo pavidalą. Matome rūmus, kurie kažkada buvo skaudžios mūsų istorijos liudininkai ir šiandien, ačiū Dievui, tai pasikeitę. Bet yra dalykų, kurie nesikeičia ir niekada neturėtų keistis. Tai maestro V. Kernagis, jo dainos, atminimas – tai dalykai, kurie puošia Vilnių ir turėtų amžinai likti mūsų ir ateities kartų mintyse.“
V. Kernagio dukra Eglė Kernagytė-Dambrauskė, nepraleidusi ceremonijos, prisipažino, kad sprendimas, kas turėtų prabilti maestro balsu, užtruko.
„Nutarėme, kad niekas geriau už tėtį to padaryti negalės. Todėl paminklinis suoliukas bus prakalbintas paties Vytauto Kernagio balsu. Tai leis dar kartą sugrįšti į brodo laikus ir pajausti to laiko dvasią. Sulaukę skambučio žmonės ne tik išgirs Vytauto balsą, bet ir dainą „Išeinu“, kuri buvo pradėta kurti būtent sėdint dabartinio paminklinio suoliuko vietoje“, – tvirtino E. Kernagytė-Dambrauskė.
