Kultūra

2019.06.18 16:31

Sergejaus Loznicos „Donbasas“: jei žaidžiate su velniu, jis panaudos tai saviems tikslams

išskirtinis kino seansas Vilniuje
Virginija Sližauskaitė, LRT.lt2019.06.18 16:31

Filmą „Donbasas“ galima vadinti kūriniu apie Rusijos karą prieš Ukrainą. Arba – prieš sveiką protą. Arba – prieš žmogiškumą. Taip sako garsus ukrainiečių režisierius Sergejus Loznica, teigdamas, kad grotesku perpildyta juosta tik atkartoja baisią tikrovę.

Sukrėtė ir filmą kurti įkvėpė vaizdo įrašai internete

S. Loznicos filmas „Donbasas“ 2018 m. atidarė Tarptautinį Kanų kino festivalį. Negana to, programoje „Ypatingas žvilgsnis“ pats S. Loznica pelnė geriausio režisieriaus apdovanojimą. Birželio 17-osios vakarą filmą galėjo išvysti ir Lietuvos žiūrovai, susirinkę kino teatre „Skalvija“. Tiesa, šis „Donbaso“ seansas buvo pirmasis ir, ko gero, vienintelis mūsų šalyje.

Filmo pristatyme dalyvavęs pats režisierius ypatingai džiaugėsi tarp susirinkusiųjų matydamas ir pirmąjį atkurtos Lietuvos vadovą profesorių Vytautą Landsbergį: „Mes su profesoriumi neseniai susitikome ir tai paskatino imtis galimybės rodyti filmą Lietuvoje. Tačiau Vilniuje aš ir šiaip dažnas svečias – jau 15 metų čia su komanda montuoju savo darbus.“

S. Loznica prisipažino, kad filmo „Donbasas“ įkvėpimo šaliniu tapo internete laisvai prieinami, mėgėjiški vaizdo įrašai, patalpinti platformoje „Youtube“.

„Tie vaizdo įrašai filmuoti 2014 m., šio karo pradžioje. Aš sakau, kad tai Rusijos karas prieš Ukrainą, nors galima būtų tęsti be galo – karas prieš sveiką protą, prieš žmogiškumą ir pan. Mane taip sukrėtė tie vaizdai internete, kad nusprendžiau parašyti scenarijų filmui. Šio filmo žiūrovams negaliu linkėti „malonios peržiūros“. Tai būtų keista žinant, kokia ši juosta. Tačiau, nepaisant temos, mes su komanda stengėmės sukurti meno kūrinį“, – tikino pats režisierius.

Groteskas filme – tikras: kurti jo net nereikėjo

S. Loznicos filmas „Donbasas“ – dviejų valandų trukmės pasakojimas apie Donbase vykstantį hibridinį karą, apie nebaudžiamus nusikaltimus, žmonių sužvėrėjimą ir tai, kaip pasaulis apsiverčia aukštyn kojomis. Čia karas laikomas taika, melas – tiesa, o neapykanta ir žiaurumas – meile.

Filmo metu žiūrovas susiduria su nelauktai intensyviu grotesku. Pats S. Loznica tam turi paaiškinimą: „Pasikartosiu, bet mano matyti tikri vaizdo įrašai, kuriuose – scenos iš vestuvių ceremonijos, kareivio kankinimas, žmogaus talžymas lazdomis – yra savaime kupini grotesko. Tai nesuvokiamas absurdas, groteskas, ir aš nebeturėjau, ką pridėti.“

Kaip nusakė režisierius, kai tiesa imituojama melu, kai plėšimas imituojamas kilniais tikslais, groteskui sudaromas puikus pagrindas. „Man nereikėjo nieko kurti – tereikėjo pamatyti tuos įrašus. Ką aš sukūriau? Remdamasis savo fantazija sukūriau tik filmo pradžią ir pabaigą, nes manau, kad turiu tam teisę“, – teigė S. Loznica.

S. Loznica ypatingai pabrėžė vieną mintį, kurią troško perteikti šiame filme: „Jei pradedate žaisti su velniu, jis panaudos jus saviems tikslams.“

Jau po seanso, profesoriaus V. Landsbergio paklaustas, kodėl viso filmo metu matyti vien nužmogėjimas, neapykanta, o vilčiai ir atjautai vietos čia nerasta, S. Loznica teigė nenorėjęs maišyti natų.

„Jei atsirastų ta kita nata, kiltų pagunda ją plėtoti, tuomet filmas būtų visiškai kitoks. Aš čia pasakoju apie ligą, o ne galimybes išgyti. Todėl matome, ką matome. Mane domino teatrinis dėmuo – kaip spektaklis išeina iš už teatro ribų ir daro įtaką mūsų gyvenimui“, – teigė S. Loznica.