Kultūra

2019.06.15 21:05

Karolis Klimka. Gatvės politikos dienos (ir naktys)

Karolis Klimka, medijų kritikas 2019.06.15 21:05

Tikriausiai pastebėjote, kad vis daugiau kultūros renginių, festivalių ir švenčių išsikrausto į gatves. Į gryną orą, lauk. Gatvės muzikos diena, Kultūros naktis, „atvira virtuvė“ ir t. t. ir pan. Net švietimas priverstas palikti troškias klases, nors gydytojai nerekomenduoja būti ir lauke. Klimato krizės aklavietė!

Dažniausiai į gatves einama siekiant matomumo. Ir niekam tai neužkliūva: smagu, kad kultūra, mokslas ar muzika išeina į gatves, rodosi publikai. Net diskusijos kraustosi lauk. Bet ne visada jos festivalinės. Vis dažniau tai – protestai dėl kultūrinio ir gamtinio paveldo naikinimo, kartais tiesiog kertamų medžių ar atimtų erdvių gynimo akcijos. Kirtėjai ir griovėjai mėgsta tamsą, todėl vietos bendruomenėms tenka pabudėti ir naktimis.

Kaip LRT RADIJO laidoje „Kultūros savaitė“ pažymėjo Agnė Narušytė, nebeįmanoma išvengti kultūros politizavimo, nes pačia kultūra vis dažniau manipuliuojama siekiant politinių taškų. Pavyzdžiui, meras Šimašius oro uoste asmeniškai įteikė daugiatūkstantinį čekį menininkėms, keliančioms ekologinės krizės problematiką. Tuo pat metu tas pats (ir ne tas pats) Šimašius toleruoja arba komanduoja masinį medžių kirtimą arba kultūros paveldo objektų siaubimą.

Su meru susijusios politinės jėgos įtaigiai pozuoja kaip žmogaus teisių gynėjos, tačiau tuo pat metu propaguoja socialinį darvinizmą, t. y. požiūrį, kad kapitalizmo sąlygomis silpnesni natūraliai išmiršta, o išgyvena tik šauniausieji. Šį požiūrį yra gražiai apibendrinęs vienas banko ekonomistas (ne tas – kitas): žmonės patys kalti, jeigu miršta skurde, pasakė jis (anot žiniasklaidos).

Kaip sakiau, toks politikų arba galerijų, teatrų ar muzikantų siekis būti labiau matomiems, bendrauti su publika, užpildyti viešąsias erdves niekam neatrodo problemiškas. Priešingai. Tačiau šnektelkime apie vieną didelę išimtį: tai meilės švente vadinamos LGBT+ bendruomenės eitynės, neseniai vėl sukrėtusios dalį Lietuvos visuomenės ir pradžiuginusios kitą dalį.

Kaip žinome, šioms eitynėms dažnai priekaištaujama dėl noro „pasidemonstruoti“. Akivaizdu, kad jomis siekiama didinti bendruomenės matomumą. Tai kas čia blogo?

Šiemet ši socialinė kultūrinė iniciatyva patyrė įdomią politizaciją.

Apie viską iš eilės. Norėdama didinti savo matomumą, t. y. pelnyti politinių taškų, mero Šimašiaus stovykla (ir partija) rėmė meilės švente vadinamas LGBT+ bendruomenės eitynes. Liberalams tarpininkaujant, šiemet eitynes parėmė ir daug visokių komercinių subjektų, įskaitant bankus. Ir parėmė ne veltui: rėmėjai pageidavo būti ryškiai matomi pačiose eitynėse.  

Tai sukėlė kai kurių pačios bendruomenės ir eitynių dalyvių neigiamas reakcijas – ypač tų, kuriems eitynės asocijuojasi su socialinio teisingumo judėjimu. O bankai arba koks „Barclays“ toli gražu nėra socialinio teisingumo simbolis.

Grupė eitynių dalyvių žygiavo su plakatu, kuriame buvo užrašytas vieno komercinio banko pavadinimas, pakeistas taip, kad butų aiški užuomina, jog tai prakaituota vieta – savo darbuotojus ir klientus išnaudojantis ir mulkinantis subjektas. Turbūt tai užuomina ne tik į darbuotojų išnaudojimą, bet ir į skolų išmušinėjimo praktikas, ir į minias namų netekusių skolininkų, tarp jų ir tradicinių šeimų su vaikais.

Prierašas tame plakate su banko ženklu skelbė: „Plauname įvairių spalvų pinigus“. Čia, aišku, užuomina į naujausią pinigų plovimo skandalą, bet ir į tai, kad bankas siekia „plauti“ savo vardą ir reputaciją, demonstruodamasis įvairiose viešose vietose.

Taigi štai kas nutiko: bankai ir kiti pelno siekiantys subjektai pasinaudojo viešu renginiu savo reputacijai gerinti; o kai kurie eitynių dalyviai, savo ruožtu, pasinaudojo renginiu pelnodariams išjuokti. Akis už akį.

Panašiai apibūdinama, pavyzdžiui, grafičių funkcija viešosiose erdvėse: kadangi niekas mūsų neatsiklausia brukdami savo reklamas, tai ir mes neatsiklausę galime įterpti savo žinutes į nusavintas viešąsias erdves.

Atrodo, LGBT+ bendruomenės eitynių socialinė rinkodara tapo savo pačios sėkmės auka: socialinės rinkodaros požiūriu rekordinis rėmėjų skaičius šiemet buvo didelis laimėjimas. Tačiau kai rinkodara vykdoma socialinių siekių sąskaita, atsiranda re-politizavimo poreikis.

Tokį repolitizavimą, be jokios abejonės, patirs ir visas LGBT+ judėjimas, ne tik eitynės. Nes socialinės ir ekonominės teisės yra neatsiejama žmogaus teisių dalis.

O dar atkreipkite dėmesį, kaip dažnai kalbant apie valstybę vartojamas žodis kurti, kūryba. Šiuose žodžiuose skamba tūkstantmetės tradicijos aidas: politika, valstybė nuo Antikos laikų buvo suvokiama kaip meno kūrinys, pvz., kaip lipdymas iš molio arba masinis šokis. Šia prasme kultūra arba meninė kūryba yra tarsi įkvėpimo šaltinis politikai, nes politika yra suinteresuota atrodyti apolitiška. Ne interesų karas, o šventė, festivalis, šokis, dirigento diriguojamas choras.

Būtent tai turėjo galvoje Walteris Benjaminas, kai rašė, kad fašizmas yra politikos estetizavimas. Jis turėjo galvoje karinius paradus, liaudies šventes, avelių ganymą, rinkimus. Mūsų dienų neo-liberalizmas yra politikos hiper-estetizavimas. Šiandien viskas yra festivalis.

Vienintelis logiškas atsakas į politikos estetizavimą, – rašė Benjaminas, – yra estetikos re-politizavimas, t. y. supolitinimas. Šnektelėjome apie vieno viešo gatvės renginio politizavimą. Tačiau galima drąsiai prognozuoti, kad ir kultūrinė bei meninė kūryba (siaurąja prasme) vis dažniau susidurs su tokiu politizavimu(si). 

Pavyzdžiui, dažnai meno ar kultūros renginius ir kūrinius remia prieštaringos reputacijos paramos teikėjai. Kas nutiktų, jei kūrėjai pasinaudotų šia parama tam, kad parodytų komercijos subjektų nežmoniškumą ir paagituotų publiką priešintis bankų, prekybos tinklų, darbdavių, investuotojų, liberalų ir Nematomos Rankos diktatui?

Kultūra ir vieša kūryba yra pasmerkta būti politiška, nes ji yra, kaip sakė Imanuelis Kantas, viešas kreipimasis į viešuomenę, į publiką. Kitaip tariant, demonstravimasis.

Kartais į publiką reikia kreiptis net nakčia: tamsią, gūdžią naktį, kai visi dar miega.

Medijų kritiko Karolio Klimkos komentaras skambėjo LRT RADIJO laidoje „Kultūros savaitė“.

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius