Kultūra

2019.06.20 13:26

Viešųjų erdvių šarada: kodėl Gary ir Ivanauskaitė turi, o Smetonai vietos neatsiranda

LRT PLIUS laida „Kultūros diena“, LRT.lt2019.06.20 13:26

Gyvenimas gerėja, sako Vilniaus kaitą stebintys žmonės. Sostinė nusėta statybų kranais, jie vis dažniau pastebimi ir viešosiose erdvėse, kai statomi nauji meno objektai. Kol dėl valstybės finansuojamų paminklų idėjos ar tinkamumo ginčijamasi, į miesto grožį investuoja privatūs rėmėjai. O dėl to, ar naujieji meno objektai vertingi ir atsiranda tinkamoje vietoje, nuomonės visuomet buvo ir bus labai skirtingos.

Kai skulptūras inicijuoja privatūs rėmėjai ar organizacijos, viskas atsiranda gerokai greičiau. Kaip ir praėjusią savaitę, greta senosios Vilniaus vandenvietės, senųjų Vingrių šaltinių, iškilęs menininkės Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės kūrinys „Vandens lelijos“. Menininkė pasiūlymą kurti meno objektą viešajai erdvei gavo iš advokato Irmanto Norkaus.

Pati menininkė LRT PLIUS laidoje „Kultūros diena“ sako ir anksčiau turėjusi idėją sukurti kažką, susijusį su vandeniu: „Buvau numačiusi objektą, susijusį su kokia nors aktualija. Kai atsirado konkreti paskata, pabandžiau paieškoti mieste su vandeniu susijusių lokacijų.“

Vilniaus savivaldybė teigia esanti atvira naujoms idėjoms, tačiau turi daug vargo, kai tenka įkalbinėti rėmėjus, jog istoriniame miesto centre netinka abejotinos meninės vertės objektai. Kai kurių idėjų autorius pavyksta įtikinti pakeisti projektą ar numatytą vietą, bet kiti piktinasi, kad štai Romainas Gary ar Jurga Ivanauskaitė įamžinti, o Antanui Smetonai Katedros aikštėje vietos neatsiranda.

Neapsikentusi su pasipylusiais prašymais, Vilniaus pavadinimų, atminimo lentų ir paminklų komisija kol kas ketina patvirtinti tik atminimo lentų standartą, kad nebūtų taip, jog vienų veikėjų įvardijimas virsta kone gatvės pavadinimu, kiti – tik subtiliai pažymėti.

Vilniaus pavadinimų, atminimo lentų ir paminklų komisijos pirmininkas Gediminas Jaunius teigia, kad ant šio komisijos darbo stalo daugiausia įvertinti skirtų dokumentų, susijusių su istoriškai jautriomis asmenybėmis.

„Tai ir Škirpos alėja, ir Cvirkos skveras. Tačiau yra ir naujų idėjų, susijusių su proginiais vizitais, pavyzdžiui, Gandžio biusto klausimas... Šiuo konkrečiu atveju buvo nuspręsta nepritarti siūlymui, nes meno ekspertai suabejojo paminklo Gandžiui menine verte“, – pasakoja G. Jaunius.

Europos parko įkūrėjas Gintaras Karosas tvirtina, kad tai paties miesto vadovybė turėtų imtis situacijos aiškumo: „Reikėtų susikviesti žmones, susijusius su skulptūra, atminimu, nes tai labai svarbus dalykas. Skulptūromis mes pagerbiame ir įamžiname mūsų istoriją, deklaruojame savo poziciją ar valstybingumą. Su tuo susiję žmonės turėtų išsiaiškinti konkrečias linijas – kur memorialinė pusė, o kur pramoginė ir pan., kad tai nesimaišytų tarpusavyje.“

Plačiau – laidos įraše. 

Kultūros diena. Dovanos Vilniui – nauji meno objektai