Kultūra

2019.06.06 11:22

MO steigėjos inicijuota poezijos knyga: tokia išmani – lyg sukurta dirbtinio intelekto

LRT.lt2019.06.06 11:22

Šiuo metu eksponuojamą pagrindinę MO muziejaus parodą „Gyvūnas – žmogus – robotas“ papildo ne tik išsamus katalogas, bet ir nauja MO muziejaus steigėjos Danguolės Butkienės inicijuota poezijos knyga „Gyvūnas, kuris vadinuosi (n)esu“. Tai rinktinių eilėraščių ir išskirtinio dizaino leidinys.

„Norėjosi rasti naujų formų dalyvauti kūrybiniame MO muziejaus gyvenime. Būtent dėl šios priežasties radosi serija Viktoro filmų „Per VB prizmę“ – juos šiuo metu galime pamatyti muziejuje. Dėl tokių pat priežasčių atsirado ir ši mano knyga“, – sako D. Butkienė.

Poezijos knygos „Gyvūnas, kuris vadinuosi (n)esu“ pristatymas ir susitikimas su knygos sudarytojais ir autoriais įvyks birželio 12 dieną MO muziejaus terasoje.

Poezijos knygoje pristatoma 16 autorių – Henrikas Radauskas, Birutė Pūkelevičiūtė, Antanas A. Jonynas, Sigitas Geda, Stasė Lygutaitė-Bucevičienė, Mantas Gimžauskas, Sigitas Parulskis, Donatas Petrošius, Daiva Čepauskaitė, Mindaugas Nastaravičius, Stasys Jonauskas, Judita Vaičiūnaitė, Alvydas Šlepikas, Ernestas Noreika, Valdas Gedgaudas, Agnė Žagarkalytė. Viso knygoje yra 18 eilėraščių. Juos į anglų kalbą išvertė Rimas Užgiris.

Noras sieti meno formas

„Seniai ruseno noras rasti skirtingų meno rūšių sąsajas, tad buvo įdomu, kaip dabartinės mūsų muziejaus parodos tema „Gyvūnas – žmogus – robotas“ atsiskleidžia lietuvių poezijoje. Pradėjau ieškoti eilėraščių apie gyvūnus savo poezijos bibliotekėlėje, vėliau, prie idėjos prisijungus redaktorei Palmirai Mikėnaitei, atsirado jų ir daugiau“, – teigia D. Butkienė.

Ji taip pat prisipažįsta, kad ieškant eilėraščių visomis parodos temomis kebliausia buvo roboto ar futuristinės tematikos dalis. „Regis, lietuvių poetams dirbtinis intelektas dar neaktualus“, – priduria ji.

Visgi atrinkusi autorius ir jų kūrinius D. Butkienė pripažįsta, kad pavyko rasti eilėraščių, kurių nuotaika atspindi ir ateities vizijų parodos dalį.

Poezijos daug, MO & MO

Viena knygos sudarytojų P. Mikėnaitė sako, kad D. Butkienės kvietimą prisidėti prie knygos sudarymo priėmusi džiaugsmingai. „Visa, kas vyksta MO muziejuje, taip pat turi galingą poezijos užtaisą: neįmanoma, bet gyvuoja, sunkiai apibūdinama, bet labai traukia, daugiausia pasakoma ne žodžiais ar vaizdais, o tuo, kas už jų“, – savo motyvus vardija P. Mikėnaitė.

Atrinkdama eilėraščius būsimai knygai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai atlieptų šios MO parodos temą, P. Mikėnaitė vadovavosi paprastais kriterijais – nuojauta ir eilėraščių kokybe.

Išskirtinis dizainas

Knygos dizainerė Agnė Dautartaitė-Krutulė siekusi, kad knyga nebūtų tik dar vienas elementas lentynoje. Naujuoju dizainu sufleruoja skaitytojui, kad šią knygą galima ne tik skaityti. Knygoje „Gyvūnas, kuris vadinuosi (n)esu“ laukia bent dvi staigmenos.

Knygos puslapius galima lengvai išlankstyti, rasti juose besislepiančias dailės kūrinių reprodukcijas. Prie knygos dizaino prisidėjo ir žvėris – jos viršelis paženklintas, dryksteltas jo nagais.

Kalbėdama apie knygą, dizainerė A. Dautartaitė-Krutulė pasakoja: „Knygos tekstas svarbesnis už vaizdą. Todėl tekstui teikiau prioritetą, o vaizdą – slėpiau. Taip gimė mintis sulankstyti knygos puslapius ir tokiu būdu turėti didesnio formato meno kūrinių reprodukcijas, tarsi tarp lapų paslėptus vidinius žvėris. Knygos viršelis primena menininko darbų aplanką. Jis tarsi apsaugo meną, vidinį pasaulį, iš kurio ar į kurį veržiasi laukinis žmogus ar žvėris. Šiai emocijai stiprinti naudoju viršelio padraskymus. Teko pasigaminti ir specialų instrumentą – žvėries nagus. Knygos įrišimu tapo dvi gumytės, kurios, be funkcijos, turi dar ir asociatyvią prasmę – pilkas žvėrių kojytes ir galvytes.“

Knygos puslapiai nesunumeruoti. Išlankstęs jos lapus skaitytojas gali sukeisti juos vietomis, išimti kūrinių reprodukcijas, pasikabinti jas ant sienos ar netgi kam nors padovanoti. Knygą galima naudoti ir kaip užrašinę.

„Siekdama išlaikyti įprastą skaitymo procesą, siekiau praplėsti tradicines ribas ir išlaisvinti knygą ir žmogų. Būtų žavu, jei knyga paskatintų skaitytoją kūrybingiems veiksmams – ką nors nuveikti su jos lapais“, – priduria dizainerė.