Kultūra

2019.06.05 16:53

Vilniaus festivalio premjera glosto ausį: tik žaismės betrūksta iki Mozarto

Mindaugas Klusas, LRT.lt 2019.06.05 16:53

Antrasis Vilniaus festivalio koncertas šiandien, birželio 5-ąją, įsimins neįprastu erhu instrumentu, kiniškos ir lietuviškos kultūros sąskambiais ir – kompozitoriaus Ramūno Motiekaičio premjera. Pasauline – kad ir kaip garsiai tai skamba tyliuose šio autoriaus kūrybos kontekstuose.

Kūrinio kameriniam orkestrui „Cinema“ autorius LRT.lt teigė, esą jo gyvenime Kinijos būta ir tebėra nemažai. Po tą šalį yra keliavęs, be to, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) dėsto Rytų Azijos, suprantama – ir Kinijos, meną.

„Su tomis kultūromis esu neblogai susipažinęs, tačiau spekuliuoti neverta – mano kūrinyje nieko kiniška nebus“, – tikino premjeros autorius. Panašumas nebent tik tas, kad tautybė „kinas“ ir žodis „cinema“ lietuviškai skamba kaip fonetiniai sinonimai.

O pavadinimą Vilniaus festivalio užsakymu rašytam kūriniui rinkosi dėl kinematografo specifikos, įtaigos, psichologinio poveikio.

„Žiūrėdami kiną, visiškai pamirštame save ir susitapatiname su pasakojimais, rodomais ekrane. Norėjau parašyti malonią, hedonistišką muziką, kuri glostytų ausį. Dešimt minučių leistų visiškai užsimiršti. Neniūrią, harmoningą. Jei jos nuotaika primintų Mozarto ar Haydno simfonijas, būčiau labai patenkintas. Tik be žaismingumo – jo kūrinyje nėra, – teigė R. Motiekaitis ir pridūrė: – Užtat yra lengvumo.“

Rezistento slenksčiai

R. Motiekaičio kūryba užima tarsi rezistencinę poziciją naujosios lietuvių muzikos fone. „Kategoriškai neigdamas muzikos koncertiškumą, kompozitorius eina muzikinių procesų redukavimo keliu. Renkasi intymų kalbėjimą užuominomis, kai svarbiau ne „reikšmės“ generavimas, o pats garsas, įsiklausymas į jį“, – yra rašiusi muzikologė Eglė Grigaliūnaitė.

Kūrinys „Cinema“ grįstas harmonijomis, kurias kompozitorius teigia gana gausiai naudojęs pastaraisiais metais. „Artimiausioje ateityje, ko gero, nebenaudosiu. Atsisveikinu“, – pridūrė jis.

Muzikinės kaitos slenksčių LMTA auklėtinio, Osvaldo Balakausko mokinio kūryboje pasitaiko nuolatos. Pasak E. Grigaliūnaitės, rytietišku minimalizmu dvelkiančią estetiką autorius išpažįsta nuo pirmųjų savo opusų – elektroninių kūrinių, pavadinimu „Mobile“. Juose muzika dažnai tampa sudedamąja audiovizualinio organizmo dalimi.

„Postmobiliuoju laikotarpiu“ – nuo 1999 metų – asketiškas elektroninių garsų trajektorijas pakeitė aktyvesnis akustinis skambesys („Tylinčių daiktų muzika“ orkestrui, „Antrininkai ir aš“ chorui, „Soliloquy“ kameriniam ansambliui, „Woods-Winds--Waters-Winters----Windows“ septynioms fleitoms).

Pasak kompozitoriaus, tai ne stilistikos pokytis, o tik instrumentuotės pasikeitimas. Kitaip tariant – pereita nuo elektronikos prie akustinių instrumentų. Muzikinė intuicija liko nepakitusi.

Erhu virtuozas

R. Motiekaitis Vilniaus festivalyje debiutuoja. „Dažniausiai mūsų kūriniai skamba šiuolaikinės muzikos festivaliuose, o ne filharmonijų scenoje, kur paprastai atliekama simfoninė muzika. Tokios nerašau. Norėtųsi, kad kompozicija „Cinema“ būtų gerai atlikta, suskambėtų, ja liktų patenkinta ir publika, ir pats autorius“, – LRT.lt sakė 1976-aisiais gimęs kompozitorius.

Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje per koncertą su Roberto Šerveniko diriguojamu Lietuvos kameriniu orkestru (LKO) taip pat pasirodys kinų instrumento erhu žvaigždė Guo Ganas.

Erhu – dviejų stygų strykinis muzikos instrumentas, kartais pavadinamas smaigaliniu arba pietietišku smuiku, dar – kinų smuiku. Paslankus, tylus, subtilus instrumentas, naudojamas įvairių Kinijos etninių grupių muzikoje, netgi kinų popmuzikos, roko arba džiazo ansambliuose, juo griežiama solo, ansambliuose ir orkestruose.