Šiandien, birželio 4-ąją, Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre bus rodomas aktorės ir režisierės Gintarės Parulytės monospektaklis „Lietuvė ateivė bananų šalyje“. Lietuvoje kūrėja – dažna viešnia, tačiau su jos kūryba žiūrovai susipažins pirmą kartą.
Teatro debiutas gimtinėje – komiškų ir graudžių pastebėjimų mozaika, virstanti siurrealistiniu paveikslu, kuriame atsiskleidžia Lietuvos vadavimasis iš Sovietų Sąjungos.
Teiginys nustebino
LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ apsilankiusi aktorė ir režisierė pasakojo, kad parašyti pjesę ją įkvėpė vaikystės prisiminimai iš dešimtojo dešimtmečio pradžios. Būdama septynerių ji su tėvais apsigyveno Liuksemburge.
„Buvome pirma lietuvių šeima tos šalies istorijoje“, – šis teiginys taip nustebino laidos vedėją Igną Krupavičių, kad tas vos nenuvirto kaip Gustavas virtuvėje.
Tais laikais Gintarės tėtis architektas netikėtai gavo viliojantį darbo pasiūlymą, neblogai mokėjo anglų kalbą, tad su šeima išsikėlė gyventi į Liuksemburgą.
Apie vaikystės Lietuvą G. Parulytė teigė prisimenanti labai daug dalykų, tačiau labiausia jai įstrigo bananų stoka (tas vaisius jai buvo visiškas stebuklas), „Šilelio“ televizorius ir tualetinis popierius, kuris tada buvo kietas ir skausmingas.
Laimė – tai meilė ir miegas
Pjesę apie lietuvę ateivę bananų šalyje viešnia teigė rašiusi iš naivios vaikiškos perspektyvos. Tai pasakojimas apie pasaulį, matomą mažylės akimis.
Būdama jautrios sielos vaikystėje ji išgyvenusi egzistencinę dramą. „Tapau ateive tiek tarp vaikų Liuksemburge, tiek ir tada, kai parvykdavau į gimtinę“, – teigė aktorė.
Pjesė ir kalbanti apie tai, kokios būna pasekmės, kai su niekuo nesi susijęs, tarsi niekam nepriklausai.
„Esame pasakų kūrėjai. Ir kartais sukuriame gana pavojingų istorijų, ypač kai būname netolerantiški, bijome žmogaus lyg svetimojo, kito. Turime vienas kitą labiau mylėti ir prižiūrėti“, – pabrėžė laidos viešnia. Ir tuoj pat prisipažino, kad laimingą ją daro meilė ir miegas.
Asmeninė istorija angliškai
Spektaklį G. Parulytė vaidinsianti anglų kalba. Ja rašo pjeses, o savo lietuvių kalbos tarimu nesanti patenkinta, nepasitikinti. Mananti, kad pirmasis monospektaklis ir pirmoji jos autobiografinė istorija scenoje natūraliau ir nuoširdžiau skambės angliškai.
Nuo 15 metų G. Parulytė filmavosi kine, dalyvavo tarptautiniuose teatro projektuose. Kelių knygų autorė studijavo komunikaciją, žurnalams rašė straipsnius ir esė. Jos režisūrinius darbus matė Niujorko, Berlyno, Briuselio, Londono publika.
G. Parulytės spektakliu „Lietuvė ateivė bananų šalyje“ buvo atidarytas Liuksemburgo monodramos festivalis (Fundamental Monodrama Festival).
