Kultūra

2019.06.09 15:46

Edmundas Seilius: su tais, kurie „prie meno“, sudėtinga

LRT.lt2019.06.09 15:46

Jau penktą kartą Marijampolėje aidi profesionalios muzikos festivalis „Šv. Jurgio meno sezonas“. Jo sumanytojas operos solistas Edmundas Seilius daug laiko praleido užsienio scenose. Grįžusį namo jį stebino didžiųjų miestų ir provincijos kultūros atotrūkis. Kilo idėja pakelti gimtosios Sūduvos kultūrą, kad kraštas nebūtų siejama tik su runkeliais ir šakėmis.

Su tikrais menininkais nesunku

Apie meną provincijoje kalbamės su festivalio „Šv. Jurgio meno sezonas“ organizatoriumi Edmundu Seiliumi.

– Penktasis festivalio sezonas – lengviau ar sunkiau jį rengti? Pats išlepinote Marijampolės publiką, tai gal dabar ji įnoringesnė ir sunkiau įtikti?

– Festivalis dar verda galvoje idėjomis, nes ruošdamas vieną, jau turiu idėjų ir kitiems metams. Savaime aišku, kai kurias jas riboja finansai ir laiko ištekliai. O Marijampolės publika puiki, nes ateina ir į išskirtinius koncertus. Susirenka nemažos gretos tiesiog papramogauti su lengvesne muzika. Įtinkame įvairiems skoniams.

– Kaip šiemet atsirinkote dalyvius?

– Profesionalai mato, kas vyksta Marijampolėje, ir noriai siūlo programas. Pirmais metais kolegos gana atsargiai priimdavo kvietimą dalyvauti, bet dabar tokių problemų nekyla.

– Ar su menininkais sunku dirbti?

– Su tikrais menininkais dirbti nesunku, o štai su tais, kurie „prie meno“, – sudėtingesnis reikalas.

Pasvaičiojimai

–Dažnai galvojama, esą į provinciją galima vežti bet ką – sukramtys. Gal klasika jiems per sunki?

– Nereikia manyti, kad publika provincijoje yra neišprususi. Štai šviesaus atminimo kompozitorius A. Šenderovas prisipažino buvęs nustebintas publikos gilumo, šilto priėmimo. Ir tai labai dažna. Be to, festivalis nėra uždaras, jį aplanko visa Lietuva. Visai negalvojame apie regioninį festivalį.

– Kai kalbame apie provinciją, dažnai sakoma, ai, ten miręs miestas, jokio kultūrinio gyvenimo... Kaip vertinate tokias kalbas?

– Festivalio viena užduočių įrodyti, kad niekas nemiręs. Sakyčiau, miestas atgimsta, auga ir gražėja. Tokios kalbos yra tik paviršutiniško žmogaus svaičiojimai.

– Ar vietos muzikantai įtraukiami į pasirodymus? Kokios naudos jie gauna?

– Stengiamės kiek galima įtraukti vietinius menininkus. Ne visada pavyksta, bet nenuleidžiame rankų.

Ir štai – jis yra

– Šiemet ir vėl bus rengiamas baleto vakaras. Pernai netilpo visi norintys. Atėjusieji stebėjosi, kad į provinciją atvažiavo žymiausi LNOBT solistai. Ar pavyks vėl tokio meistriškumo renginys?

– Mačiau iš publikos akių, kad reikia kažką toliau daryti, nepalikti. Salėje jautei publikos susikaupimą. Tą jautė ir baleto artistai. Tad kaip galima apleisti tokią idėją?

– Jau įprasta festivalį vainikuoti pasauline premjera. Kas laukia šiemet?

– Šiemet pasaulyje atsiras dar vienas puikus opusas – kompozitoriaus Jono Tamulionio „Lietuviškasis requiem“. Jau seniai ieškojau kūrinio, kuris klasikinę formą supintų su mūsų liaudiškos melodijos motyvais. Ir štai – jis yra.