Kultūra

2019.06.01 20:31

„ArtVilnius“ atidavė duoklę videomenininkams

Inesa Rinkevičiūtė, LRT PLIUS laida „Kultūros diena“2019.06.01 20:31

10-ojoje meno mugėje „ArtVilnius“ išrinkti geriausi kūrėjai, kurių dauguma – videomenininkai. Anot jų, videokūriniai nėra paklausūs meno rinkoje, sudėtinga rasti ir tinkamų erdvių jų ekspozicijai, todėl dėmesys šiai meno raiškai kol kas – labai reikalingas.

„Kai klausia, kur mugėje yra mano darbas, sakau, kur musė. Nes visi tarsi atsimena musę, o žmogaus, jo figūros – nelabai“, – būtent tai, kad maži dalykai neretai užgožia didesnius ir svarbesnius už save, videodarbe, kurio idėja radosi gilinantis į temą apie depresiją, pabrėžia Laura Sabaliauskaitė. Ji išrinkta geriausia šių metų „ArtVilniaus“ jaunąja menininke.

Viso šiemet mugėje pristatoma daugiau kaip 300 menininkų iš 20 pasaulio šalių. Savo stendus įrengė 65 galerijos, iš kurių geriausiomis pripažintos septynios: trys Prancūzijos, dvi – Lietuvos, po vieną Latvijos ir Estijos.

„Kai galerijos ekspozicijoje gali matyt ir puikią eksperimentinę tapybą, ir fotografiją, ir skulptūrinius objektus – tokios galerijos ir buvo išrinktos geriausiomis. Užtenka užeiti į vieną galeriją ir matai visą šiuolaikinio meno ir jo problemų paletę“, – teigė menotyrininkas, vertinimo komisijos pirmininkas Virginijis Kinčinaitis.

Antrus metus tarp geriausių galerijų minima „The Rooster Gallery“. Pasak jos vadovės, didžioji dalis mugės lankytojų į stendą užsuka pasižvalgyti kaip po parodą, todėl labai svarbu ekspozicijos vientisumas.

„Norinčiųjų įsigyti, turėti kūrinius, deja, dar mažas procentas, nes Lietuvos meno rinka dar ganėtinai ankstyvoje vystymosi stadijoje. Nėra labai gilių kolekcionavimo tradicijų, bet yra puikių pavyzdžių, kurie užkrečia žmones, tarkime, kaip ir mugėje pristatoma „Lewben Art Foundation“ kolekcija, privati MO muziejus iniciatyva“, – sakė Jurgita Juospaitytė-Bitinienė, „The Rooster Gallery“ vadovė.

Kultūros diena. Laidos akiratyje – „ArtVilnius'19“ laureatai ir Pažaislio muzikos festivalis

Šiemet  mugėje „ArtVilnius“ gausiausiais apdovanoti Prancūzijos menininkai ir galerijos. Programos „FocusFrance“ kuratorės Aurelie Faure teigimu, jos šalyje meno rinka taip pat nėra pakankamai aktyvi.

Vis dėlto privačios iniciatyvos ir finansinė įvairių programų parama, dėl kurių daugėja meno edukacijų, pastaruosius metus labai prisideda prie aktyvesnio meno rinkos augimo šalyje.

„Prancūzijoje įprasta įsigyti instaliacijų, videodarbų, piešinių, fotografijų. Per pastaruosius dvidešimt metų būtent piešiniai ir fotografijos tapo itin paklausūs. Dabar labiausiai paramos reikia videomeno kūrėjams, todėl ir stengiamės įvairių renginių programose atkreipti dėmesį į juos. Tai pastebėsite ir parodoje „On the Edge“, – teigė kuratorės Aurelie Faure.

Vienos parodos menininkių Elsos Philippe darbas paskelbtas geriausia šios mugės skulptūra-instaliacija. Tai – stovyklavietės imitacija, kur susėdus aplink laužą, kviečiama išgirsti siaubo istoriją. Prancūzė savo kūriniu atsigręžia į meno lauke dažnai aptariamą temą – virtualumą ir jo santykį su realybe.

„Videoistorija pasakoja apie dvi merginas, kurios nužudė savo draugą. Taip pasielgti jas įtikino internete sutiktas žmogus. Žmogus, kuris iš tiesų neegzistuoja ir yra tik virtuali kažkieno projekcija. Taigi mane domina, kokią įtaką virtualūs vaizdai gali turėti realybei, kaip vaizdus panaudojame kurdami savo virtualią tapatybę“, – sakė autorė.

Geriausiais menininkais paskelbtų prancūzų Emilie Brout ir Maximo Marion darbai apima kelias raiškas. Vienas pastebimiausių jų kūrinių – oranžinis (kadangi gyvūnai nemato neoninės oranžinės spalvos) iš medžioklei skirtų striukių, susiūtas oranžinis medis.

Tačiau jų kūryboje taip pat rasime ir videodarbų, kurie yra visų mugėje įvertintų menininkų kūrybos dalis. Anot vertinimo komisijos pirmininko, videodarbai – bene universaliausia kalba, kuriai nereikia jokio vertimo. Tačiau kalbant apie meno, ypač privačią, rinką pastebima, kad jie nėra paklausūs.

„Nebūtinai tie kūriniai gali būti dabar komerciškai sėkmingi. Svarbiausia, kad tai yra įsidėmėtina, paveiku, svarbu ir išgirstama. Su iššūkiais susiduriama ir eksponuojant videodarbus“, – teigė V. Kinčinaitis.

„Sudėtinga rodyti tokį kūrinį. Tai ne paveikslas, kurį pakabini ir gali palikti. Turi kaskart grįžti prie jo, žiūrėti, ar viskas gerai, ar viskas veikia. Dažniau taikaisi prie erdvės, nei erdvė taikosi prie tavęs. Ir čia nebuvo idealių sąlygų. Tarkime, mano darbams reikia tamsos, o čia ganėtinai šviesu“, – kalbėjo L. Sabaliauskaitė.

Vis dėlto, anot jaunosios menininkės, svarbiausia tai, kad pradedančiam kūrėjui atsiranda erdvė pristatyti videodarbus ir jie nelieka tik medžiaga, naudojama studijoms.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.