Kultūra

2019.05.28 19:50

Kurčiųjų kultūrinis gyvenimas – misija (ne)įmanoma: problemai spręsti neranda pakankamai lėšų

Dovilė Lisauskaitė , Loreta Mačiulienė, Monika Petrulienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.05.28 19:50

Kurčiųjų kultūrinis gyvenimas – visiškoje tylos zonoje – retas renginys ar spektaklis yra pritaikytas klausos negalią turintiems asmenims, o vertėjų paslaugos – sunkiai prieinamos ir brangios. Kultūros ministerijos atstovai problemą pripažįsta, tačiau jos spręsti neskuba dėl nepakankamo finansavimo.

Įprasto kavinei šurmulio neužgožia gerai nusiteikusių asmenų pašnekesiai – čia kurtieji moko girdinčiuosius gestų kalbos.

Kavinėje „Pirmas blynas“ vykstančio susitikimo metu klausos negalią turintys asmenys jaučiasi puikiai – jie gali bendrauti su visais, o susikalbėti padeda vertėja. Ir tokie susibūrimai – retenybė kurčiųjų gyvenime, nes gestų vertėjų trūksta, o renginių, spektaklių ar sporto varžybų rengėjai apie šią grupę žmonių nepagalvoja. Štai ir sporto varžybose dalyvaujantis Mantas sako, kad jis paprastai paskutinis sužino apie savo pergalę.

„Daugiausia dalyvauju sporto varžybose kaip sportininkas. Kartais visų aplink klausinėju: „Ar čia mane jau kviečia?“, rašinėju klausimus mobiliajame telefone, nes nežinau, ar laimėjau ir ar man nereikia eiti ant pakylos. Būna, kad vyksta loterija, ir vedėjai taip greitai susako skaičius, kad net nespėju susigaudyti – tai gal kada ką ir laimėjau, bet taip ir nesužinojau“, – patirtimi dalijasi Mantas Volungevičius.

Klausos negalią turintys asmenys sako, kad labiausiai yra nuskriausti vaikai. Jeigu suaugusieji dar gali lankytis, pavyzdžiui, kino teatruose ir žiūrėti titruotus filmus, mažiesiems tai neįmanoma – nes jie skaityti nemoka, todėl dažnai vienintelė išeitis tiek vaikams, tiek suaugusiems lieka internetas.

Lietuvoje yra vos kelios vietos, kur apie kurčiuosius pagalvota. Viena jų – Kauno dramos teatras, kurio repertuare 8 sutitruoti spektakliai. Pati įranga, kainavusi 10 tūkstančių eurų, buvo įsigyta pirmiausia pagalvojus apie užsieniečių pasirodymus.

„Susidomėjimas didžiulis ir kiekvieną mėnesį mes stengiamės kokį naują spektaklį pritaikyti ir pakviesti šiuos žmones į bendrą žiūrovų ratą.

Jei skaičiuoti finansus – tai neapsimoka, nes tos pačios vietos kuras palieka kurtiesiems taikome nuolaidas, nes žinom su kokiom finansinėms problemos jie susiduria kasdienybėje. Už tas vietas gautume 2–3 kartus daugiau“, – teigia Kauno dramos teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas.

Vieno spektaklio adaptacija Kauno dramos teatrui, bendradarbiaujant su kurčiųjų centrais, kainuoja apie 400 eurų. Verti į gestų kalbą spektaklius sudėtinga dėl kelių priežasčių – dažnai vertėjo sėdėjimas scenoje blaško ne tik aktorius, bet ir žiūrovus, keičia režisūrinius ir apšvietimo sprendimus. Buvo bandyta gestų vertėjus įtraukti į vieną spektaklį, bet tada jis tapo dvigubai ilgesniu ir 4 valandų spektaklio idėjos buvo atsisakyta.

Vilniaus savivaldybės naujoji tarybos narė Monika Ošmianskienė sako bandysianti tarybos narius įtikinti, kad bent jau viešųjų renginių organizatoriai būtų įpareigoti sostinės renginius pritaikyti ir klausos negalią turintiems žmonėms.

Retas renginių organizatorius apskritai žino apie galimybę į renginius kviestis gestų vertėjus nemokamai. Tiesa, bent jau sostinėje, jie dirba tik iki 18 valandos. Kita – ne ką mažesnė problema – tų vertėjų trūksta – Lietuvoje praktikuojančių gestų vertėjų vos 100, o ir jie patys kokybiškai gali dirbti tik tada, kai kas pusvalandį daromos pertraukos.

„Norint išspręsti šią problemą, reikėtų didinti vertėjų atlyginimus, nes dauguma nenori dirbti šio darbo, nes atlyginimas gana mažas. Vilniaus kolegijoje dėstoma gestų vertimas, studijos trunka 3 m., o gavę diplomą nedirba vertėjais, nes nėra darbo vietų arba atlyginimas per mažas“, – teigia Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Kęstutis Vaišnora.

Kad klausos negalią turintiems žmonėms lankytis viešuose renginiuose – sudėtinga, pripažįsta ir Kultūros ministerijos atstovai, tačiau kol kas šiai problemai spręsti neranda pakankamai lėšų.

„Poreikis įtraukti kurčiuosius į kultūrinį gyvenimą žinomas ir akivaizdus, bet apie įstatymą negalime kalbėti, nes reikia žinoti, kokie bus finansiniai poreikiai, įranga ir salių pritaikymas kurtiesiems kainuoja. Įstatymais mes negalime įpareigoti nieko, kol nežinoma ar tai paremta finansiškai“, – tikina kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė.

Taigi įstatymu įpareigoti nei teatrų, nei kitų renginių salių valdytojų renginius pritaikyti neįgaliesiems neplanuojama, kol nėra aiškūs finansavimo šaltiniai. Skaičiuojama, kad Lietuvoje klausos negalią turi apie 46 tūkstančiai asmenų, 6 tūkstančiai iš jų – visiškai kurti.

Plačiau – reportaže (nuo 16.37 min.).

Žinios. Dėl minimalios mėnesio algos – nesutarta: galutinį sprendimą priims Vyriausybė
20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius