Kauno valstybinės filharmonijos direktorius Justinas Krėpšta – vienas Pažaislio muzikos festivalio įkūrėjų, renginio veikla besirūpinantis iki šiol. „Su Kauno valstybiniu choru daug koncertavome užsienyje, matėme, kad festivaliai rengiami dvaruose, prie pilių, ypač Prancūzijoje, Ispanijoje. Pamanėme, kodėl Lietuvoje simfoninio orkestro neišvežus į atviras erdves, gryną orą?“ – festivalio, skaičiuojančio 24 metus pradžią LRT PLIUS laidoje „7 Kauno dienos“ prisimena J. Krėpšta.
Vasarą įprastai muzikantai atostogauja, o simfoniniai orkestrai koncertuoja tik salėse. Todėl buvo gana keista su tokiais kolektyvais leistis į kelią, muzikuoti po atviru dangumi, ne visada palankiomis oro sąlygomis.
Taip pat skaitykite
Internato vaikas
Viename pokalbyje J. Krėpšta minėjo esąs internato vaikas. Beveik 15 metų jam teko pragyventi bendrabučio-internato sąlygomis, nes nuo 5 klasės mokėsi Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje.
„Paskui kelis metus praleidau muzikos konservatorijoje, studijavau fortepijono specialybę, o dar vėliau – atlikau karinę tarnybą“, – pasakoja Kauno valstybinės filharmonijos direktorius J. Krėpšta.
Darbas su charakteriu
Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Justinas įgijo fortepijono specialybę, tačiau atlikėju netapo – nusprendė save realizuoti mokydamas kitus.
„Išėjęs į sceną ne viską išgrodavau, stipriai jaudinausi, bet kai tapau koncertmeisteriu ir akomponuodavau kitiems atlikėjams, jaudulio nebuvo. Vėliau, kai pradėjau dirbti pedagoginį darbą, man buvo liepta dirbti su talentingais, bet dėl savo charakterio ir pasiutimo sudėtingais mokiniais, kuriuos norėta paleisti anksčiau, nebaigus muzikos mokyklos. Džiaugiuosi, kad su visais mokiniais pavyko sutarti ir visi sėkmingai baigė muzikos mokyklą. Man patinka pasiutę, bet talentingi vaikai“, – apie pedagoginę veiklą pasakoja pašnekovas.
Anot jo, pedagogika itin svarbi mene, nes tam reikia visokių dvasinių dalykų, pojūčių. „Atrasti ryšį su mokiniu nėra paprasta. Dabar dirbu Vytauto Didžiojo universitete su studentais, magistrantais – dirbdamas Kauno filharmonijoje stengiuosi išlaikyti ir pedagoginį darbą. Nes manau, kad ten, iš kur atėjai, dar gali tekti ir sugrįžti“, – kalba J. Krėpšta.
Į filharmoniją kvietė kareivius
Vos atėjęs dirbti į filharmoniją, išvydo ją nerenovuotą. Labai trūko žiūrovų. „Viename koncerte buvo galima pamatyti vos 8 žmones. Dirbome pagal nurodymus iš Vilniaus, nes buvome tik sostinės filialas, negalėjome savarankiškai rengti koncertų. Kadangi tuo metu reikėjo publikos, kvietėmės kareivius, kad tik jie užpildytų salę. Tais laikais, prieš 20 metų, verslumo nelabai reikėjo. Filharmonija turėjo užtektinai finansų, o koncertų per metus būdavo daugiau nei 100“, – atskleidžia pašnekovas.
Svarsto apie ateitį
Nors J. Krėpšta teigia jau kuris laikas nutolęs nuo Pažaislio muzikos festivalio vadybos reikalų, visada su malonumu lanko kolegų rengiamus koncertus.
„Truputį atitolstu nuo festivalio reikalų, nes pradedu svarstyti apie tęstinumą. Nors Pažaislio muzikos festivalį pradėjome trise – aš, Petras Bingelis ir Juozas Gudzinevičius, – siekiame, kad šis didelio meniškumo renginys egzistuotų ir toliau. Tikime atėjusiu jaunimu ir stengiamės jiems perteikti patirtį, ryšius“, – teigia Kauno valstybinės filharmonijos direktorius.
Vyšnia ant torto
Pasiteiravus, kurie artėjančio festivalio koncertai jam tarsi „vyšnia ant torto“, pašnekovas išskiria atidarymo koncertą „Odė džiaugsmui“, skirtą Kauno valstybinio choro 50-mečiui. Jis vyks gegužės 31 dieną Pažaislio vienuolyne, programoje skambės Liudwigo van Beethoveno Devintosios simfonijos finalas, gražiausios operų arijos, ansambliai ir chorai.
Birželio 9-ąją Kauno valstybinėje filharmonijoje miesto simfoninis orkestras su valstybiniu choru atliks Giuseppe‘s Verdi „Requiem“.
„Šis kūrinys – tarsi choro vizitinė kortelė. Dar labai noriu išgirsti dainininko Edgaro Montvido rečitalį, kuris vyks liepos 11 dieną“, – atskleidžia J. Krėpšta.
Istorinis Asmik įrašas
Pašnekovas nepamiršta ir jaunųjų atlikėjų, kurie Pažaislio muzikos festivalyje dar tik pradės savo karjerą.
„Visiems jauniesiems ir talentingiesiems reikia pradžios. Prisimenu, kaip rengėme koncertą su muzikalia Grigorianų šeimyna – Irena Milkevičiūte, Gehamu Grigorianu ir ką tik karjerą pradėjusia Asmik Grigorian. Tada jaunosios atlikėjos dar niekas nežinojo, ji kartu su tėvais ir simfoniniu orkestru pasirodė Pažaislyje. O dabar žinoma visame pasaulyje. Smagu klausytis šio koncerto įrašo – dabar jis istorinis, žinant, kiek daug pasiekė Asmik“, – pasakoja Kauno valstybinės filharmonijos direktorius J. Krėpšta.
