Kultūra

2019.05.19 11:59

Libertas Klimka. Tautinio atgimimo ąžuolynas mini 30-metį

Libertas Klimka,etnologas2019.05.19 11:59

Gegužės 11-ąją buvo iškilmingai paminėtas Tautinio atgimimo ąžuolyno sodinimo 30-metis. Ši išskirtinė giraitė puošia tautos patriarcho Jono Basanavičiaus gimtąją sodybą Ožkabaliuose, Bartninkų apylinkėje, Vilkaviškio rajone. Lygiai prieš 21-erius metus Lietuvos respublikos vyriausybės nutarimu Ąžuolynui suteiktas kultūros paminklo statusas. Pirmuosius lapelius ten dabar skleidžia ar ne 8000 ąžuoliukų, sudarančių 14 giraičių 40 ha plote.

Drūčiausiojo kamieno apimtis – 158 centimetrai; net nesitiki, kad jam – tik 30 metų. Žinia, Basanavičynėje ąžuolai gražiai auga todėl, kad buvo pasodinti su meile ir kilniomis mintimis apie Lietuvos valstybės ir ją sukūrusios  tautos ateitį...

Išties Tautinio atgimimo ąžuolynas – tikras mūsų laikų stebuklas, gražiausia patriotizmo raiška, nes radosi tik pilietine iniciatyva, Sąjūdžio dvasios įkvėpimu. Prisiminkime, 1989-ųjų balandžio 1-oji diena: šlapdribai krintant, vėjui blaškant tautines vėliavas, klampojant išartą molynę, čia buvo sodinami pirmieji medeliai. Ir dar porą savaitgalių žmonės iš visų Lietuvos kampelių važiavo čia niekieno neraginami, su didžiausiu entuziazmu, pakiliu nusiteikimu; šeimomis, giminėmis, kolektyvais. Visi medeliai Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne sodinant nuglostyti nuoširdžiausiais jausmais. Net aukšti pareigūnai čia nusimeta oficialumą ir susireikšminimą, atlieka šį darbą kaip malonią ir būtiną priedermę lietuviui.

Ąžuolyno idėja gražiai jungia asmeninius siekius su tautos bei valstybės ateities vizija. Juk sodindamas ąžuoliuką savo sūnui ar anūkui, dažnas mintyse kartoja: „Auk, medeli, į ąžuolą, šakomis dangų remiantį; auk, vaikeli, į dorą ir garbingą žmogų, mylintį savo artimuosius ir tėvynę!“. Ir dar, be abejo mintyse palinkint, kad vaikai ir anūkai savo laimę rastų tėvynėje. Juk sodinamas medis skiriamas ateities Lietuvai, kurioje gyvens jaunoji mūsų tautos karta...

Ąžuolyno tapsmas iš nebūties prikėlė ir tautos patriarcho gimtąją sodybą: tebuvo likę tik pamatų akmenys. Ją dabar globoja Lietuvos nacionalinis muziejus; ekspozicija čia iš pagrindų atnaujinta, ji akivaizdžiai byloja apie Jono Basanavičiaus valstietišką kilmę, taip pat rodo jo projektuotos valstybės tikslą – išsaugoti tautos gyvastį.

Ąžuolynas įkūrėjų buvo sumanytas kaip Lietuvos parkas, krašto puošmena, kultūros paminklas ir istorinės atminties vieta. Tokią nuostatą įgyvendina Ąžuolyno draugija, vadovaujama inžinieriaus Vitaliaus Stepulio. Puiku, kad Ąžuolynui labai daug padeda Kėdainių ir Marijampolės urėdijos, vietiniai miškininkai. Ir jau susiklostė gražios Ąžuolyno tradicijos: čia lankosi vestuvininkai, pažymimos kitos šeimos šventės, sukaktys; vyksta ir mokslinis renginys – J.Basanavičiaus skaitymai.

Tautinio atgimimo ąžuolynas turi atskirų giraičių struktūrą. Atkūrus kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomybę, ant aukščiausios apylinkės kalvos, nuo kurios taip gražiai atrodo Basanavičių sodyba, buvo pasodinta 11 ąžuoliukų. Tautos atminties giraitėje kiekvienas medelis turi kurio iš mūsų didžiavyrių vardą: Simono Daukanto, Dionizo Poškos, Motiejaus Valančiaus, Vydūno. Ir tarp jų – vienas stelmužiukas, išaugintas iš Stelmužės galiūno gilės; gal jis sulauks ir antrojo Lietuvos tūkstantmečio sukakties.

Represijų aukų giraitė beldžiasi į mūsų istorinę atmintį, jaudina širdį, primindama Sibire kalintuosius ir be kaltės nužudytuosius tautiečius. Čia pusračiu auga 13 ąžuoliukų, o viduryje viena liepaitė Sausio 13-osios aukoms atminti. Pasodinti medeliai taip pat ir žuvusiesiems liepos 31-ąją Medininkų muitinėje; lauko akmenyse iškalti visų jų vardai. Ten ir aštuoni ąžuoliukai brolių latvių, žuvusių už savo tautos laisvės atgavimą, garbei. Giraitėje stūkso didžiulis atminimo akmuo, jo paviršius tarsi suvarpytas kulkomis...

Toliau pavasario vėjo kedenamos ošia Tautos vienybės, Jaunimo, valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatų giraitės. 1998-aisiais metais buvo pasodintos Vasario 16-osios nepriklausomybės ir Kovo 11-osios valstybės atkūrimo aktų signatarų giraitės. O pažymint šimtuosius lietuviškos spaudos atgavimo metus, medeliai buvo sodinami didelėje Knygnešių giraitėje. Gerokai paaugę ąžuoliukai pažymi Lietuvos įstojimą į Europos Sąjungą bei NATO organizaciją. O patys jauniausi ąžuoliukai – Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitėje,  kuri susideda iš 5 guotų – tiek turime etnografinių regionų. Giraitės viduryje – 18 tonų riedulys su įrašu LIETUVA ir šimtmečio datomis. Žodžiu, kiekvienas istorinis krašto žingsnis Ąžuolyne palieka savo ženklą. 

O ant aukščiausio Ąžuolyno kalnelio – Aukuro akmuo. Didžiulio riedulio paviršiuje ratu iškalti ženklai, atspindintys amžinuosius dangaus šviesulių diktuojamus gamtos ritmus, o kartu ir metų darbus bei šventes. Taip kitados protėvių kultūroje buvo suvokiamas laikas. Metų cikle įterptos ir tautos patriarcho gyvenimo datos. Ilgainiui Ąžuolynas tikriausiai taps Lietuvos Romuva – vieta, kurioje lengva susikaupti, gera atgaivinti sielą, apmąstyti kelią iš praeities į ateitį, rasti sudėtingiausių problemų sprendimus. Lietuvio sąmonėje archetipinis ąžuolo vaizdinys – tai Pasaulio medis, Visatos ašis. O juk išties: apglėbęs medžio galiūno kamieną, pajunti stiprybės ir energijos srautą.

Nuostabi buvo ta Ąžuolyno 30-mečio sukakties minėjimo diena; ir suvažiavusiųjų į šventę pakilia nuotaika, ir tuo, kad  tiesiog akyse skleidėsi nekantriausių medelių pumpurai. Dar pienių ir purienų geltonis, paukščių čiulbesys, praskrendančios gervės... Gamtoje gražiai skambėjo Marijampolės folkloro ansamblio „Žibinyčia“ dainos, mirguliavo Vilkaviškio liaudiškų šokių kolektyvo „Lelija“ rūbai, iškilmingumo šventei suteikė pučiamųjų orkestras „Kybartai“. Šventę pagerbė Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, atsivežęs pasodinti liauną ąžuoliuką. Ir žinia, šventę papildė jau tradicine tapusi  Kovo 11-ios akto signatarų klubo išvyka. Gera lankytis šiame išskirtinai svarbiame tautinės tapatybės tarpsmui Lietuvos kampelyje...

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius