Kultūra

2019.05.18 09:14

Gatvės muzikos dienos įkūrėjas Mamontovas: pats dar nesu pasiruošęs groti Lietuvos gatvėse

Virginija Sližauskaitė, LRT.lt2019.05.18 09:14

Kas negirdėjo apie Gatvės muzikos dieną? Girdėjo visi, kam trečiąjį gegužės šeštadienį teko bent trumpam iš namų iškišti nosies (tiksliau – ausies) galiuką. Tai šeštadienis, kai Vilnius, o ir kiti Lietuvos miestai, tampa viena didele scena. Čia groja visi, kas tik nori ir gali – visai nesvarbu, esi klasikinės muzikos atlikėjas ar temoki mušti pagalį į pagalį. Taip LRT.lt sako Gatvės muzikos dienos (GMD) sumanytojas Andrius Mamontovas.

Spontaniška idėja – sėkminga idėja?

„Visuomet norėjau sugalvoti kokią nors šventę, kuri taptų gyvenimo mieste dalimi. Prisimenu, 2007 m. daviau interviu „Lietuvos ryto“ priedui „Sostinė“ ir manęs paklausė, kokią idėją pasiūlyčiau Vilniuj. Atsakymas kilo spontaniškai – būtų smagu, jei vieną dieną visi išeitų į gatves ir grotų. Kodėl tai pasakiau? Daug keliauju ir pastebėjau, kad miestai, kurių gatvėse groja muzikantai, visuomet turi ypatingą nuotaiką. Muzika, ko gero, yra paveikiausia meno rūšis“, – prisimena A. Mamontovas.

Dainininko teigimu, 2007 m. gatvėje grojantys muzikantai Vilniuje dar buvo gana retas reiškinys. „Ką jau bekalbėti apie dar ankstesnius laikus. Groti gatvėje buvo neįprasta, bet kokios panašios iniciatyvos įgyvendinamos nebuvo – tai, žinoma, sovietmečio draudimų įtaka“, – pasakoja A. Mamontovas.

Lemtingais 2007 m., vasario 16-osios minėjimo metu, A. Mamontovas sako sulaukęs tuometinio miesto mero pasiūlymo realizuoti idėją ir suburti gatvės muzikantus: „Tai buvo laikas, kai Vilnius ruošėsi tapti Europos kultūros sostine 2009 ir tam įkurto komiteto nariai kaip tik ieškojo renginių idėjų. Taip jie „pasigavo“ ir mano idėją, suteikė visas galimybes, sutvarkė leidimus ir pan. Galiu pasakyti, kad 2007–2009 m. Gatvės muzikos diena puikiai pasirūpino Europos kultūros sostinės projektas, mums buvo gana lengva.“

Renginio „vairas“ – dukros rankose

Gatvės muzikos diena nesibaigė Vilniui atsisveikinus su Europos kultūros sostinės titulu. Renginys ir toliau sėkmingai vyko, o norinčiųjų groti miesto gatvelėse skaičius vis augo, didėjo.

Paklaustas, kiek įtakos renginio populiarumui turėjo garsus paties idėjos autoriaus vardas, A. Mamontovas to neneigia: „Taip, žinomiems žmonėms pasakyti mintį, kuri pasiektų ir kitus, paprasčiau. Tai natūralu, nes esi matomas, stebimas. Gal tai padėjo ir turint omenyje tuometinę mūsų komunikaciją, kai kvietimą dalyvauti Gatvės muzikos dienoje išsiunčiau savo pažįstamiems muzikantams elektroniniu paštu, jie persiuntė dar kitiems...“

Gatvės muzikos dienai išplisti ir tapti tradicija padėjo ne tik A. Mamontovo žinomumas, bet ir Vilniaus savivaldybės parama. Draugystė su pastarąja institucija – ir šiandienos kasdienybė. „Šventės finansinė sąmata nėra didelė, bet vis tiek susidaro – tai ir gatvių valymas, ir papildoma apsauga, ir biotualetai, ir reklama, interneto svetainės priežiūra. Sakyčiau, kad draugauti su Savivaldybe sekasi neblogai, nes Gatvės muzikos diena – vienas trijų renginių, sutraukiančių daugiausia svečių į Vilnių“, – šventės naudą miestui mini dainininkas.

Tačiau, pabrėžia A. Mamontovas, tvirčiausiai Gatvės muzikos diena laikosi svarbiausio dėmens – savanorių – pajėgomis: „Jau trečius metus renginį koordinuoja mano dukra, kuriai tikrai puikiai sekasi. Ji surinko jaunų ir naujų žmonių komandą, kurie pilni idėjų. Mano manymu, toks ir turėtų būti Gatvės muzikos tęstinumas, kada nors ir šie žmonės ras sau pamainą.“

Gražiausia GMD – laisvės ištroškusiame Minske

Diena, kai gatves užplūsta įvairiausiais instrumentais apsiginklavę miesto gyventojai, neužsiliko vien Vilniuje. Po truputį renginys išplito po Lietuvą ir net užsienio šalis. A. Mamontovas pasakoja, kad pirmasis užsienio miestas, prisijungęs prie Gatvės muzikos dienos, buvo Ryga, o štai pati įsimintiniausia įvyko Minske.

„Baltarusijoje Gatvės muzikos diena įvyko tik kartą, gal 2011 m. Vėliau nebeleista to daryti, nes šios šalies valdžia nėra patenkinta tokia laisva saviraiška. Minske viskas atrodė labai įdomiai – mažytis miesto senamiestis buvo aptvertas tvora, stovėjo apsauga, kuri tikrindavo į erdvę įeinančių žmonių krepšius. Tačiau, įėjus į vidų, pasitiko fantastiška atmosfera. Buvo akivaizdu, kaip Baltarusijos jaunimas nori laisvės, kaip tai svarbu. Tai buvo viena gražiausių mano matytų Gatvės muzikos dienų. Gaila, kad šalis dar nepasirengusi tęstinumui“, – prisiminimais dalijasi muzikantas.

A. Mamontovas džiaugiasi, kad Gatvės muzikos diena tapo ir Ukrainos tradicija: „Pirmojo GMD Ukrainoje įvyko 2014 m., kai situacija ten jau tapo įtempta, prasidėjo vidiniai ir išoriniai konfliktai, karo veiksmai rytinėje šalies dalyje. Ukrainiečiai labai entuziastingai pasigavo Gatvės muzikos dienos idėją, nes matote, kai situacija įtempta, žmonėms norisi bent vieną dieną imi ir užsimiršti. Be to, Ukraina pagal renginio mastelį jau pralenkusi Lietuvą. Praėjusiais metais GMD diena Ukrainoje vyko 45 miestuose, o tik pagalvokite, kiek ten žmonių...“

Pasak A. Mamontovo, labai norėtųsi, kad šis renginys rastų kelią į Lenkiją – toks bendras veiksmas Lietuvai ir jos kaimynei galėtų būti naudingas. „Juk tai savotiška diplomatijos forma, tik bendrauja ne politikai, o žmonės. Iniciatyvos, apjungiančios žmones, yra svarbios, tai proga įsivyrauti kitokiai nuotaikai“, – tvirtina dainininkas.

Gatvės muzikos dienos idėjos autorius jau yra sakęs, kad šis renginys – proga ne tik išeiti ir pagroti pradedantiesiems ar net su muzika nieko bendro neturintiems, bet ir jau patyrusiems atlikėjams.

„Nauja patirtis visuomet naudinga, ypač tiems, kurie ant scenos – daug metų. Patyrusiam muzikantui groti gatvėje reiškia ir peržengti save. Gatvėje žmonės tik stabteli, kitaip nei koncerte, taigi muzikantui tai savotiškas ego perlipimas. Aš pats dabar teturiu laiko sudalyvauti renginio pabaigoje, būgnininkų eisenoje nuo Rotušės aikštės iki Gedimino 9. O jei klausiate apie išėjimą į gatvę groti pačiam... kol kas nesu tam pasiruošęs“, – nusijuokia A. Mamontovas.