Kultūra

2019.05.15 11:09

„Poezijos pavasario“ almanacho sutiktuvėse skambėjo progiesmis nesirgti „logorėja“

Mindaugas Klusas, LRT.lt2019.05.15 11:09

Lietuvos rašytojų sąjungoje pasitiktas „Poezijos pavasario“ festivalio „pasas“ – almanachas „Poezijos pavasaris 2019“. Aišku, su būtinu priedu – kompaktine plokštele „Poezija ir balsas“. Įteikta ir keletas apdovanojimų. Nevaikišku metalofonu – vibrofonu – muzikinius eilėraščius laidė Marius Šinkūnas.

Prie almanacho sudarymo šiemet triūsė net penki žmonės – Elžbieta Banytė, Viktoras Rudžianskas, Audinga Peluritytė-Tikuišienė, Marius Burokas ir Vytas Dekšnys.

Ši komanda perskaitė visus 2018 metų kultūros ir literatūros leidinius, „centrinius“ ir regioninius, išrankiojo geriausias poezijos publikacijas.

V. Rudžianskas tada pareiškė nemanęs, kad esama tiek prastos poezijos. Dabar pasitaisė – ne prastos, o iš „vieno lauko“.

Buitis jiems žvelgė į akis

Ieškodama pagrindinės almanacho temos sudarytojų kuopelė sulygo, kad 2018-aisiais poetai daugiausia prabilo buitine kalba.

„Poezijoje dominavo buitiškas kalbėjimas arba jo iliuzija. Todėl mums natūraliai išsikristalizavo tema „Poezija ir buitis“. Išties almanachas atrodo gana buitiškas“, – LRT.lt teigė viena jo sudarytojų E. Banytė.

Turinys turiniu, tačiau almanacho išvaizda tikrai nėra kasdienė. Knygos dailininkė Lina Sasnauskaitė pasistengė, kad net sostinės hipsteriai sau leistų leidinį paimti į rankas.

Anot E. Banytės, pagal surastąją temą vėliau buvo rengiami „Poezijos pavasario“ anketos klausimai, formuluojamos Lietuvos ir užsienio autorių bei literatūros kritikų konferencijos tezės. Šioji bus rengiama gegužės 23-iąją, buitinių įvykių tėkmėje atpažinsite iš pavadinimo – „Poezija kasdienybės erdvėje“.

Neornamentuotos kalbos generacija

„Ornamentuotos kalbos“, rimuotos poezijos, anot E. Banytės, – tik vienetai. Didesnei daliai kūrybos būdinga kasdieniška intonacija, artimesnė eseistiniam samprotavimui, paprastam monologui ar dialogui.

„Beveik niekas neberimuoja. Tai iš dalies susiję su vertimais. Mat versti rimuotą tekstą kur kas sunkiau. Turi rinktis – sėdėti formos arba turinio kalėjime“, – svarstė E. Banytė.

Almanache publikuojami lietuvių poetų eilėraščiai, „Poezijos pavasario“ anketos atsakymai, kūrėjų jubiliejams skirti tekstai, esė, Jono Strielkūno dienoraščio fragmentai ir užsienio autorių vertimai su lakoniškai pateikta biografija.

„Almanache yra ir Eduardas Mieželaitis, ir tekstas apie Bronių Krivicką. Tad leidinys gana įvairiapusis, ideologiškai nenumelioruotas“, – džiaugėsi E. Banytė.

„Kompaktas“ – paskutinįkart

Kompaktinę plokštelę „Poezija ir balsas“, kurioje nūdienos autoriai skaito savo kūrybą, šiemet sudarė rašytojas Rimantas Kmita.

E. Banytė vylėsi, kad plokštelė pasirodo paskutinį sykį, Galbūt nuo kitų metų bus pasitelkta modernesnė forma. Pavyzdžiui, QR kodas, leisiantis poezijos klausytis nuosavame telefone. „Šiais laikais daugeliui žmonių taip būtų labiau priimtina“, – sakė almanacho sudarytoja.

Festivalio rengėjų prizo už literatūros sklaidą šiemet nusipelnė poetė Lina Buividavičiūtė. Gražus sutapimas, kad apdovanojimas – tapytojo Arvydo Kašausko paveikslas – jai įteiktas per gimtadienį. (Sveikinu, Lina! – aut.)

Poetė kuklinosi nežinanti, kiek čia jai pavyko prisidėti prie literatūros sklaidos, bet dabar, sulaukusi Kristaus amžiaus, ji pasižadanti rašyti mažiau.

Premijos už geriausią almanacho esė atėjo įteikti „Lietuvos ryto“ kultūros rubrikos redaktorius Ramūnas Gerbutavičius. Palinkėjęs nesusirgti „logorėja“, apdovanojimą įteikė knygų apžvalgininkei Neringai Butnoriūtei.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius