Kultūra

2019.05.14 20:21

Naują spektaklį pristatantis Koršunovas: šiuolaikinė propaganda yra savotiškas šou

Virginija Sližauskaitė, LRT.lt2019.05.14 20:21

„Rusijoje, o ir kitose šalyse, matome įdomią situaciją, kai propaganda veikia kaip savotiškas šou. Vyksta tarsi realybės perinstaliavimas – siūloma matyti kažką, kas nėra tikrovė, kuriamas besąlygiško pozityvumo įspūdis, nors to nėra“, – LRT.lt sako režisierius Oskaras Koršunovas, pristatantis premjerą – spektaklį apie mažo ir nykaus Rusijos miesto gyventojo santykį su sistema.

Kai patarimas virsta rimtu darbu

Apie naują režisuojamą spektaklį „Žmogus iš Podolsko“ kalbintas Oskaras Koršunovas paatvirauja, kad pats šios pjesės nesirinko – tiesiog pasitaikė jos iniciatorių kelyje, bet susidomėjo ir negalėjo atsitraukti. 

„Susibūrusi aktorių grupė mane pasikvietė, kad jiems patarčiau, pažvelgčiau iš šalies. Tačiau pjesė išties gera, o geri ir aktoriai, todėl supratau, kas vien su patarimu neapsieisime. Taip pradėjome rimtai dirbti“, – priešistorę nupasakoja O. Koršunovas.

Šiuolaikinio Rusijos rašytojo Dmitrijaus Danilovo pjesė, anot režisieriaus, pasakoja iš pažiūros paprastą situaciją, kuri plėtojasi policijos nuovadoje. Bet juk paprasta nebūtų įdomu, tiesa?

„Pjesėje atsiveria žmogaus ir sistemos santykis. Tampa akivaizdu, kaip veikia sistema, propaganda. Šiuo metu Rusijoje matome išties įdomią situaciją, kai propaganda veikia kaip savotiškas šou. Vyksta tarsi realybės perinstaliavimas – siūloma matyti kažką, kas nėra tikrovė, kuriamas besąlygiško pozityvumo įspūdis, nors to nėra“, – pasakoja režisierius.

Toks spekuliatyvus realybės keitimas, pastebi O. Koršunovas, – ne tik Rusijos bėda: „Apraiškų matome ir kitur, ir netgi čia, Lietuvoje. Pažvelkime – televizija ir kitos medijos šauniai diegia mums fiktyvią tikrovę, kas toli gražu negilina mūsų kritiškumo ir suvokimo.“

Todėl ir pjesės „Žmogus iš Podolsko“ drama daugeliui gali pasirodyti gana artima ir aktuali.

„Drama yra tai, kad žmogus jaučiasi vienaip, bet tai, kas jam siūloma – visai kas kita. Tik dabar (ir realybėje, ir pjesėje) tokie dalykai vyksta be prievartos – matome policininkus, kurie užsiima savotišku koučingu, yra tarsi šoumenai. Ši svarbi tema ir šių laikų dilema D. Danilovo pjesėje atsiveria ne tik komiškai, bet tiksliai ir aktualiai“, – pasakoja O. Koršunovas.

Vienas „aštriųjų“ jaunų dramaturgų  

Ar daug Rusijoje jaunų dramaturgų, savo kūriniais kalbančių apie sistemos manipuliaciją žmonėmis ir tikrovės suvokimu, norisi paklausti O. Koršunovo. Režisieriaus tvirtinimu, tokių kūrėjų ir jų darbų tikrai yra, o kaip „aštriausius“ galima būtų paminėti Ivaną Vyrypajevą ir šio spektaklio pjesės kūrėją D. Danilovą. Pastarojo darbas „Žmogus iš Podolsko“ tapo labai žinomas, nors statomas – ne tiek ir daug.

„Jie vis dar vadinami jaunaisiais, nors tai jau dabartiniai 50-mečiai. Kaip ir aš, dar visai neseniai vadintas jaunu režisieriumi“, – prideda O. Koršunovas.

Jau gegužės 15 dieną visuomenei pristatomo spektaklio „Žmogus iš Podolsko“ aktorių komandoje – ir puikiai žinomi, ir mažiau girdėti vardai. Paklaustas, kaip vertina aktorių komandą, O. Koršunovas dar kartą patvirtino – būtent scenoje matomi žmonės buvo vienas didžiausių stimulų imtis režisuoti šį kūrinį.

„Visus juos puikiai pažįstų, gal kiek mažiau – Šarūną Zenkevičių. Kartu dirbau su Mariumi Repšiu, Mariumi Čižausku, Ryčiu Saladžiumi. Jie visi – puiki komanda, deranti kartu. Visa ko iniciatorė ir policijos pareigūnės vaidmenį atliekanti Giedrė Mockeliūnaitė – labai įdomi aktorė, kuriai tai bus vienas pirmųjų darbų grįžus iš JAV, kur mokytasi aktorinio meistriškumo.“

Spektaklis ar psichoterapija?

Paties žmogaus iš Podolsko vaidmenį spektaklyje atliekantis aktorius Šarūnas Zenkevičius sako, kad pjesė apima daug temų ir tiesiog reikalauja interpretacijos: „Ko gero, pjesė vienaip skamba Rusijoje, kitaip skambės čia, Lietuvoje. Repeticijų procese reikia išsiaiškinti kuo daugiau niuansų, kad mūsų žvilgsnis į kūrinį nebūtų klaidingas.“

Aktorius pasakoja, kad pradedančio dramaturgo D. Danilovo kūrinys parašytas gana paprastu stiliumi. Jame galima rasti ir realizmo, ir absurdo elementų. „30 metų Podolsko gyventojas sulaikomas policijos, nepaaiškinant sulaikymo priežasties. Vaikinas nėra niekuo nusikaltęs, jam užduodami gana keisti klausimai, kurie iš pat pradžių labiau primena viktoriną ar atsiskaitymą mokykloje, negu tardymą“, – apie pjesę šneka Š. Zenkevičius.

Policijos pareigūnų tardymas pjesėje atskleidžia daug detalių apie sulaikytąjį vyruką – paaiškėja, kad jis dirba nemielą darbą, kuria industrialinę muziką, kuri nesukelia susidomėjimo tokiame mieste kaip Podolskas, be to – šis žmogus nemyli, negerbia ir net nekenčia ne tik gimtojo miesto, bet ir šalies, kurioje gyvena.

Š. Zenkevičiaus, įkūnijančio podolskietį, tvirtinimu, tarp pagrindinio herojaus ir jį tardančių pareigūnų įvyksta savotiškas atsivėrimas: „Vyrukas pripažįsta tiek sau, tiek kitiems, kad gyvena ne taip, kaip norėtų, kaltina aplinką, susiklosčiusias aplinkybes, buvusią žmoną, bet yra kaltas ir pats dėl savo pasirinkimų. Man tai pjesė apie individo ir visuomenės konfliktą, o taip pat – gyvenimą, kuris nėra vien juodas ar baltas.“

Personažas susikuria repeticijų metu

Aktorius Š. Zenkevičius tvirtina, kad spektaklio „Žmogus iš Podolsko“ kūrimo procesas buvo gana ilgas, bet įdomus. „Pjesę skaityti pradėjome gal sausio mėnesį, ėmėme bandyti kai kurias scenas. Po truputį keitėsi ir personažų ir pačios pjesės koncepcija ir traktuotė. Pirmiausia sumanėme, kad pagrindinis veikėjas – sulaikytas podolskietis yra prislėgtas jaunuolis, galbūt sergantis depresija, - taip spektaklis būtų įgavęs psichoterapijos seanso efektą. Vėliau persigalvojom ir bandėme žvelgti per propagandos prizmę – esą policininkai bando sulaikytąjį įtikinti sistemos teikiamais privalumais ir patį pakeisti iš pagrindų “, – pasakoja aktorius.

Pjesės interpretacijos keitėsi ir transformavosi. Dabar, sako Š. Zenkevičius, ko gero, pasiektas įdomiausias kūrinio variantas: „Matome žmogų, kuris yra progresyvus, plačių pažiūrų jaunuolis, tačiau tuo pat metu yra susitaikęs su kvailoka savo padėtimi gyvenime ir kasdienybėje. Panašu kad veikėjui iš tiesų trūksta stuburo, meilės savo gimtinei, nors ji ir yra atšiauri provincija, gamyklų miestas.. Spektaklis šiuo metu – tarsi dėlionė iš visko, ką bandėme, ir ne tik, – ir likus labai mažai laiko iki premjeros mes vis dar dirbame ir kai ką keičiame.“

Pasak LRT.lt kalbinto menininko, kaip ir kiekviename kūrybiniame procese, pavyksta ne viskas ir lengva tikrai nėra. „Tačiau tam ir yra repeticijos, kad suvoktum medžiagą, suteiktum jai spalvą, išsiaiškintum kontekstą. Šiuo atveju teko pasidomėti pačiu Podolsko miestu, situacija Rusijoje, šios šalies policija“, – tvirtina aktorius.

Š. Zenkevičius pabrėžia, kad, kuo daugiau dirba su skirtingais režisieriais, tuo aiškiau suvokia, koks svarbus aktoriui yra lankstumas: „Reikia reaguoti čia ir dabar, nesilaikyti įsikibus į vieną koncepciją apie savo personažą, nes tiek interpretacija, tiek medžiagos aktualumas gali keistis. Personažas susikuria daugiausia repeticijų metu.“

Š. Zenkevičiui spektaklis „Žmogus iš Podolsko“ – pirmasis darbas su režisieriumi Oskaru Koršunovu. Apie patirtį aktorius atsiliepia santūriai, bet pozityviai: „O. Koršunovo pastabos labai konkrečios, aiškios, jis mato visumą ir puikiai supranta pjesės kontekstą. Oskaras yra vienas iš nedaugelio tikrų savo srities profesionalų su kuriais man teko susidurti.“

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius