Kultūra

2019.05.25 18:00

Stasys Eidrigevičius. Marina Abramovič – 3000 kvadratinių metrų erdvės valytoja

Stasys Eidrigevičius, „Kultūros barai“2019.05.25 18:00

Pirmą kartą su Marina Abramovič susitikau Tokijuje 1994 metais. Kartu dalyvavome tarptautinėje meno trienalėje „Faret Tachikawa“. Buvo pakviesti žinomi menininkai iš įvairių šalių, kad konkrečioje erdvėje realizuotų instaliaciją arba skulptūrą. Antrąkart Mariną sutikau ir vėl Japonijoje – „Etchigo Tsumari“ trienalėje 2000 metais. Ten sename name Abramovič įkūrė „Dream house“, kuriame buvo galima apsistoti nakčiai ir pasapnuoti.

Į mano adresų knygelę įrašiusi savo adresą, Marina kvietė, kad atvykčiau pasisvečiuoti.

Kai sužinojau apie šiemet rengiamą didelę Abramovič parodą Torunės ŠMC, nuvykau į priešvernisažinį vakarą kovo 7 dieną.

Torunė man kelia mielus prisiminimus – čia rengiant mano parodą BWA 1984 m. buvo išspausdintas pirmas plakatas, nuo kurio prasidėjo mano kaip „plakatisto“ žygis į pasaulį. Dabar miestas pasikeitęs, vos atpažįstamas. Žiūriu, senamiesčio centre stovi metalinis asilas. Stebiuosi, kodėl jam ant nugaros primontuota aštri vertikali juosta – gal kad niekas neatsisėstų? Man asiliukai patinka, kartais juos piešiu. Besidairydamas staiga išgirstu lietuvišką „labas“. Pasirodo, iš Kauno atvyko menininkų autobusas – visi skuba į Abramovič parodą.

Iš Vilniaus knygų mugės šiemet atsivežiau Marinos atsiminimų knygą „Eiti kiaurai sienas“. Joje padaryta skylė, apeliuojanti į pavadinimą. Per tą skylę perveriu juostą, pasikabinu ant kaklo ir planuoju taip žygiuoti, deja, nepatogu, nes noriu ir fotografuoti, ir daryti eskizinius užrašus.

Paroda „Valymas“ užima 3000 kvadratinių metrų. Plakato centre stovi Marina su valytojos drabužiais, kiekvienoje rankoje semtuvėlis...

Paklaidžiojus erdvių labirintais, susiposmavo štai toks reginių vėrinys.

Peiliu į tarpupirštę / Laimingai / Ranka sveika / Bet norėta kažką / Sužeisti.

Kopėčių pakopos / Aštrios lyg peiliai / Ar lipti aukštyn? / Svarsto klounas.

Tarpduryje tylintys / Nuogi – jis ir ji / Ar pavyks / Praslinkti pro šalį / Neatsiprašius?

Salės centre / Du akmeniniai batai / Skirti amžinam / Dėvėjimui.

Ekrane asilas / Nuleidęs galvą / Prieš jį klūpanti Marina / Piešiu abiejų / Profilius.

Šokėjai apsikabinę / Sustingę / Nei pirmyn / Nei atgal.

Trenki antausį / Gauni atgal / Dar kartą ir dar / Žiūriu, ar nesikeičia / Veidų spalva.

Šluota / Iš stiklo / Skaidrioms / Šiukšlėms sušluoti.

Ant balto žirgo / Šuoliuoja raitelis / Rankoje vėliava / Baltai plazda.

Veidas apkritęs / Auksiniais lapais / Marinos akys įsminga / Tiesiai į mane.

Šaulio rankose lankas / Strėlė nukreipta į Mariną / Įtampai augant.

Ant juodos suknelės / Spinduliuoja / Balti griaučiai / Kūnas lyg peršviestas / Rentgenu.

Žvakės liepsna / Lyžteli Marinos pirštą / Jos veidas ramus / Išraiška nesikeičia.

Marina apnuogintomis krūtimis / Atsisuka tiesiai į minią / Be komentarų.

Šaukiate vienas kitam / Šaukiate kažką bjauraus / Toks šiuolaikinis / Balso stygų / Derinimas.

Vienoje rankoje gėlė / Kitoje nuogas ginklas / Tuoj aitriai pakvips / Paraku.

Smauglys šliaužia, sukasi / Marinai aplink pečius / Aplink kaklą / Aplink veidą / Lyg mirtinas papuošalas.

Marina atsikanda svogūno / Valgo lyg obuolį / Jos akyse / Džiaugsmo ašaros.

Balti griaučiai / Plaunami / Purvinu vandeniu.

Nuogas Marinos kūnas / Į jį giliai įrėžta / Penkiakampė / Kraujas jau sunkiasi.

Kėdė pargriauta / Stovėdami / Žiūrėkime į jūrą.

Marinos rankose / Negyvas kiškis / Laikas jam aiškinti / Meno esmę.

Tvyro tyla / Gera byla / Tylėkime.

Metalinių indų chaosas / Marina viršuje / Iš jų išsilaisvinus.

Sėdėk nejudėdamas / Žiūrėk tiesiai man į akis / Laukiančiųjų / Vis daugėja.

Marinos plaukai / Suaugo su jo plaukais / Dabar abu susiję / Neatsiejamai / Lyg Siamo dvyniai.

Išrikiuoti jauni vyrai / Su liaudiškais rūbais / Pro kelnių angas / Kyla kyšančios varpos.

Marina stovi aukštai / Suknelė ilga / Platėjanti / Po ja telpa visas / Guggenheimo muziejus.

Prie medinio japonų namo / Užrašas Dream house / Atsigulęs į medinę skrynią / Sapnuosi visą naktį.

Ant dvokiančių kaulų krūvos / Marina gramdo mėsgalius / Dainuodama.

Marinos rankose / Puodas sklidinas / Vandens virpėjimas / Pranašauja / Artėjančią audrą.

Paroda atidaroma / Minia laukia / Kol Marina / Pravers lūpas.

Vienoje iš parodos salių galima ant sienų perskaityti Marinos parašytą „Dailininko gyvenimo manifestą“ (An Artists Life Manifesto). Šis manifestas išleistas ir atskiru leidinėliu. Ten daugybė jos priesakų. Kai kurie skamba įdomiai:

Dailininkas neturėtų vogti kitų dailininkų minčių. Sutinku, neturėtų, bet vagia.

Dailininkas negali paversti savęs dievybe. Visaip pasitaiko.

Dailininkas privalo kentėti. Patyriau privalomos kančios būseną.

Kančia padeda dailininkui peržengti savo dvasios ribas. Gal kartais, bet ne visada.

Dailininkui nevalia nusižudyti. Meno istorija teigia atvirkščiai.

Vienatvė dailininkui ypač svarbi. Seniai žinau, ką ji reiškia.

Dailininkui nereikėtų kasdien būti dirbtuvėje. Būnu joje ne kiekvieną dieną.

Dailininkas turėtų bendrauti su tais, kurie pakelia nuotaiką. Taip, jei tokių yra.

Dailininkui reikia mokytis atleisti kitiems. Tą daryti tenka dažnai. Sunkiau atleisti sau.

Dailininkui derėtų numirti be baimės. Ar pavyks, sužinosime atsisveikindami.

Dailininkas prieš mirtį turi palikti nurodymus, kad viskas būtų sutvarkyta pagal jo valią. Paklausysiu šio patarimo.