Vos tik vaikas ateina pas logopedą, tampa aišku, kiek dėmesio mažyliui skiriama namuose. Kadangi tėvai su vaikais bendrauja vis mažiau, pastariesiems kyla daugiau iššūkių, susijusių su kalba, LRT PLIUS laidoje „7 Kauno dienos“ sako lopšelio-darželio „Vyturėlis“ logopedė ekspertė Dalia Bagdonienė.
– Tai, ar anksti vaikas pradės kalbėti, priklauso nuo aplinkos, kurioje jis auga. Ar sutinkate su šia nuomone?
– Vaikai kalbėti išmoksta iš savo tėvų, artimųjų, televizoriaus, kompiuterio. Tačiau yra vaikų, kurie turi rimtų kalbos sutrikimų – artikuliacijos, sutrikusių kalbos centrų. Tuomet reikia rimtos pagalbos ir daug darbo. Tačiau taip, didžiąja dalimi tai, kaip anksti vaikas pradės kalbėti, priklauso nuo aplinkos, kurioje jis auga. Jeigu mažylis augs kalbinėje aplinkoje, su juo nuolatos bus kalbama, rodoma, aiškinama, jis bus motyvuojamas ir taip greičiau pradės kalbėti.
– Ar skaitmeninis pasaulis padeda vaiko kalbos raidai, ar trukdo?
– Yra atvejų, kai atėjęs į darželį vaikas pradeda skaičiuoti, vardyti spalvas anglų kalba. Ieškant priežasčių, kodėl šis nekalba lietuviškai, paaiškėja, kad planšetėje yra dainelė, kurioje angliškai vardinamos spalvos, skaičiai. Jeigu norite, kad jūsų vaikai su jumis sklandžiai kalbėtų, skaitykite jiems knygas, kalbinkite lietuviškai, pilnais sakiniais, o ne tik rodykite pirštais. Reikia kalbėti daug ir vaizdžiai.
Tiesa, prieš pokalbį savo vaikų paklausiau, ar šie prisimena, kokias jiems knygas skaitydavau vaikystėje. Mano nuostabai, dukra prisiminė, kad jai skaičiau Merę Popins, daktarą Aiskaudą. O sūnus tikino, kad pati kurdavau pasakas ir jas sekdavau. Tačiau nereikia nurašyti skaitmeninio pasaulio – kompiuteryje ar telefone galima rasti daug lavinamųjų žaidimų, kurie padeda vaikams ir jų kalbai tobulėti.
– Dvikalbystė šeimoje – tėvai džiaugiasi, kad mažasis bus poliglotas, tačiau kaip tai veikia vaiko ugdymą, kol šis nekalba?
– Viskas priklauso nuo vaiko, jo individualių savybių bei šeimos. Turiu visokių pavyzdžių – vieni, augę trikalbėje šeimoje, rašo ir kalba puikiai, o kitiems tai tikras iššūkis. Vaikas turi būti gabus, tačiau jeigu pastebima kalbos problemų, pirmiausia siūlyčiau išmokti tą kalbą, kuria jis mokysis mokykloje.
– Dėl kokių priežasčių vėluoja kalbos raida?
– Tai gali būti ir fiziologinės, ir socialinės priežastys. Dirbu su vaikais, turinčiais specialių ugdymosi poreikių – jiems kalba dažniausiai vėluoja dėl fiziologinių priežasčių. Tai nėra atvejis, kai vaikas negali ištarti kokio žodžio. Jis turi daug minčių, bet negali jų išreikšti, nes kalbos centrai yra sutrikę. Tačiau, dedant visas pastangas ir daug dirbant, galima visko pasiekti – galbūt rezultatas ne visada bus visavertis, bet stengiuosi padėti tiek, kiek galiu.
– Mikčiojimas – vienas rimčiausių kalbos sutrikimų. Kokios didžiausios šio sutrikimo problemos ir kaip su jomis kovoti?
– Jeigu tai – tikras mikčiojimas, jį įveikti bus labai sunku. Kartais tėvai išsigąsta, kai vaikai pradeda kartoti pirmą žodžio skiemenį, manydami, kad tai mikčiojimas. Tačiau tai – fiziologinis reiškinys, nes vaiko mąstymas ir kalba vystosi netolygiai. Tuo metu vaikas tarsi nori kažką pasakyti, bet vėluoja žodžiai, sakiniai. Tiesa, vėliau ši problema išsisprendžia, jos nelieka.
Mano praktikoje retai pasitaiko mikčiojančių vaikų. Bet jeigu jų atsiranda ir šie supranta savo sutrikimą, tai tampa didele socialine problema, dėl kurios reikia dirbti su šeima, kreiptis pas gydytoją neurologą, psichologą. Dažnai šeimoje būna įtampa, konkuravimas tarp vaikų – kai vienas nenori atsilikti nuo kito, visaip erzina. Jeigu vaiko sistema yra jautresnė, neigiami veiksniai gali išprovokuoti mikčiojimo problemą.
– Kaip teisingai tėvams bendrauti su nekalbančiu vaiku nekeliant šiam streso?
– Tokiu atveju pirmiausia reikia dirbti su tėvais, leisti jiems suprasti, kad kalbos vystymosi procesams reikia laiko. Spaudžiant vaiką galima sutrikdyti visą kalbos procesą – reikia suvokti, kad kartais svarbu nuleisti iškeltą kartelę. Juk vaikui tik ketveri – nereikia norėti, kad šis skaitytų „Karą ir taiką“.
Pykti ant vaiko, kad šis nekalba, – taip pat negalima. Juk jeigu norite sulieknėti ar sustiprėti, mankštą turite daryti kasdien – taip ir su kalba. Reikia nuolatinių treniruočių ir kantrybės. Kalbinkite savo vaikus, rodykite jiems įvairius daiktus, leiskite juos paliesti. Kalbėkite ir mažyliai mėgins tai atkartoti. Leiskite vaikams skleisti garsus bandant pasakyti, ko jie nori. Turėkite kantrybės ir rodykite daug pozityvaus dėmesio.
– Darbas su vaikais reikalauja daug kantrybės. Ar jums jos nepritrūksta?
– Manau, kad jeigu trūktų kantrybės, greičiausiai nebūčiau 40 metų dirbusi šio darbo. Niekada nepykstu ant vaikų – jie yra tokie, kokie yra. Jeigu ir galima ant ko pykti – tai tik ant tėvų.
– Ko palinkėtumėte visiems, kurie nori aiškiai ir raiškiai kalbėti?
– Skaitykite knygas, nes jos padeda mūsų kalbai ugdytis. Kalba – visada jums padės, nesvarbu, kokių tikslų besiektumėte: ar tai būtų bendravimo priemonė, ar didžiausia vertybė, kurią gavote su motinos pienu.
