Kultūra

2019.05.03 12:32

Atnaujintiems „Varpams“ – 30: almanacho leidėjams dėkota už meilės darbą

Mindaugas Klusas, LRT.lt2019.05.03 12:32

Supažindinti sostinę su naujausiu almanacho „Varpai“ tomu Lietuvos rašytojų sąjungoje (LRS) lankėsi nenuilstantys jo leidėjai šiauliečiai Leonas Peleckis-Kaktavičius ir Silvija Peleckienė. Priežasčių ateiti ir su jais pabendrauti buvo visos trys.

Pirma – 1989-aisiais atnaujintam almanachui šiemet sukako 30 metų. Antra – pasirodė 40 jo tomas. Trečia – „Varpų“ sutiktuvės Rašytojų klube vyko jau 25 kartą.

Kai tiek progų, negalėjo neapsilankyti naujoji LRS pirmininkė Birutė Jonuškaitė, atnešusi gėlių, sveikinimo žodžių ir porą sakinių iš Aldouso Huxley: „Laisvalaikis naudingas tik tiems, kurie trokšta dirbti protinį darbą netgi niekieno neverčiami. Visuomenėje, kurią visą sudaro tokie aktyvūs protai, laisvalaikis būtų vienas malonumas.“ Suprantama, omenyje turėjusi Peleckius.

Per popietę įteiktos literatūrinės „Varpų“ premijos. 2019 metų laureatais tapo rašytojas Stasys Kašauskas, kalbininkas Juozas Pabrėža ir literatūrologė Dalia Čiočytė.

Žemaičių šnekta, pritardamas sau gitara, dainavo šviesaus atminimo kalbininko Alekso Girdenio sūnus Povilas Girdenis. Beje, atlikęs dainų ir pagal tėvo žodžius.

Apskritai per 40-ųjų „Varpų“ sutiktuves nestigo žemaitiškos kalbos, samogitiškų motyvų. Galbūt simboliškai primenant, kad per Šiaulius, kuriuose kasmet randasi almanachas, eina Lietuvos ir Žemaitijos demarkacinė linija. Linija nematoma, todėl abi pusės taip norinčios miestą pasisavinti.

Ką skambina „Varpai“

40 almanacho numeryje publikuojamas pokalbis su S. Kašausku, šalia glaudžiasi žiupsnelis jo publicistikos ir asmeninio archyvo fotografijų.

Tris poezijos publikacijas mėgina atsverti prozos tekstai. Vieną jų – naujos knygos „Kauno Lietuva“ ištrauką – į spaudos lankus palydėjo filosofas, rašytojas Arvydas Juozaitis.

Vyriausiasis redaktorius L. Peleckis-Kaktavičius šiltai ir lakoniškai prisimena pernai išėjusį rašytoją Vladą Kalvaitį, kalbina žemaičių kalbos ir rašybos tyrinėtoją J. Pabrėžą.

Kad kalba nebūtų sausa, pasitelkiama žemaitiškų posakių, J. Pabrėžos surinktų per dialektologines ekspedicijas 1979–2013 metais. Ba šūda nebūs grūda, taip sakant.

Rašytoja Aldona Ruseckaitė garsėja talentu intriguojamai prakalbinti mirusius. Ir vėl šį gebėjimą demonstruoja pasakodama apie knygnešį, švietėją, kunigą Antaną Radušį.

Vertėjas Gražvydas Kirvaitis „Varpuose“ debiutuoja anglų rašytojo A. Huxley esė „Darbas ir laisvalaikis“ vertimu.

Neramina pavojaus signalai

Borna, nebūk dorna, muokiesi luoti, būsi suoti. Leidinio turinį, išvaizdą ir skambesį visokeriopai aptarė literatūrologas Petras Bražėnas ir rašytojas, „Varpų“ redakcinės kolegijos narys, Nacionalinės premijos laureatas Vytautas Martinkus.

Pirmasis, turtingas pensininko laisvalaikio, visą jį skyrė 40 tomui, 39-ajam neužteko. Teigė pajutęs pavojaus signalų redaktoriaus vedamajame. Valstybės parama leidiniui kone kasmet mažėjanti. Jei taip, beliks vienintelis šaltinis – bajorų Peleckių resursai.

Smagindamasis, prisipažino P. Bražėnas, skaitęs A. Juozaičio romano ištrauką „Kas būtų Lietuva be Kauno“. Vienas dalykas erzino – neištaisomas pasakotojo polinkis save vadinti „rašeiva“. Teiravosi autoriaus, ar romano stilistika bus tokia pati kaip pirmojoje „vigilijoje“. Sužinojęs, kad taip, sumišo, padarė pauzę ir ištarė: „Na, duok Dieve.“

V. Martinkus teigė, kad LRS rūmai yra gyvi „Varpų“ atnaujinimo atmintimi. Čia prieš 30 metų Leonas pasidalijęs idėja atgaivinti per Antrąjį pasaulinį karą ėjusį almanachą. Jam buvo pažadėta LRS parama. Regis, ne tik pažadėta, bet ir teikta.

Anot V. Martinkaus, 40-ame „Varpų“ tome grožinę kūrybą kokybe nusvėrė pokalbiai, publicistika. O geros iliustracijos – almanacho dizainą apskritai. „Pagaliau išnyko „Varpams“ kenkusi šriftų sumaištis. Vis dėlto antraščių šriftų nepastovumas, kaita niekaip nepateisinama“, – atkreipė dėmesį rašytojas.

Vertėjo G. Kirvaičio pažintis su „Varpais“ dar labai neilga, vos pora metų. Nuo pradžių jam patikęs skoningas, meniškas almanacho dizainas.

„Kiti dalykai irgi patraukė dėmesį – ypač didelė medžiagų įvairovė, pradedant senomis poezijos ištraukomis ir baigiant išsamia Šiaulių kultūros panorama“, – teigė G. Kirvaitis.

Galiausia padėkojo „Varpų“ leidėjams Leonui ir Silvijai už „meilės darbą“, kuris, deja, nėra valstybės remiamas taip, kaip derėtų. Meilė kaip seilė – ištisa ėr nokrėta, kaip sako žemaičiai.

Bet... užteks luotė – laiks juotė.