Kultūra

2019.04.27 14:16

Pastatas, kuris niekada nemiega: „Open House“ įdėmiai pažvelgė į LRT

Virginija Sližauskaitė, Mindaugas Klusas, LRT.lt2019.04.27 14:16

Saulėtą šeštadienį – netikėtas žmonių antplūdis įprastai ramioje Simono Konarskio gatvėje. Ne, ne į šalia esantį, nors ir viliojantį Vingio parką ėjo vilniečiai ir miesto sveteliai, o Lietuvos nacionalinio transliuotojo būstinę, pažymėtą nr. 49. Čia duris atvėrė LRT, pakvietęs lankytojus pasivaikščioti po televizijos, radijo ir interneto portalo užkulisius.

Jau penktąjį kartą vykstantis atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“ į ypatingų vietų sąrašą įtraukė ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastatą. S. Konarskio g. 49 įsikūręs nacionalinis transliuotojas – įdomus ne tik turinio, bet ir architektūros atžvilgiu, nes kompleksą sudaro gana nepanašūs, skirtingu metu iškilę korpusai. 

Nacionalinis transliuotojas turi tiek erdvių – salių ir salikių, kabinetų ir patalpėlių, koridorių ir užkaborių, kad kiekvieną apeiti ir praverti pasakojimu užtruktų visą dieną. Gal net parą.

O jei prabiltų visko per dešimtmečius mačiusios kertės, liftai ir transformatorinės, jų istorijų, ko gero, tektų klausytis 1000 ir vieną naktį.

Tad belaukiant ekskursijos pradžios labiausia intrigavo ne pats pasakojimas, o kokius objektus ir kokius akcentus valandos trukmės kelionei rinksis „Open House“ savanoriai.

LRT pastatas mus pasitinka didžiuliu užrašu „TELEVIZIJA∙RADIJAS“, užsilikusiu čia nuo 1973 metų. Tai pastatas, kuris niekada nemiega. Beveik kaip Niujorkas.

1 stotelė: Įėjimas

LRT pastatas neatsiejamas nuo sostinės ir visos šalies kultūrinės, techninės raidos. Iškart po pirmosios transliacijos 1957 metais televizija padarė galingą perversmą informacijos, kultūros sklaidai. Ji tapo švietimo ir jo priešingybės – propagandos – priemone. Įrankiu šaltojo karo lenktynėms. Ir ilgam laikui užkariavo žmonių laisvalaikį. Visa tai prasidėjo dabartiniame Radijo korpuse.

2 stotelė: LRT komplekso maketas

Makete matomas LRT Radijo ir Televizijos pastatų kompleksas ir korpusai, kurių statybos nebuvo palaimintos anuometės valdžios. Komplekso radosi ir plėtėsi gana skubotai.

Ne tik už geležinės uždangos, bet ir kaimyninėse sovietų respublikose 6-ojo dešimtmečio viduryje televizija jau buvo transliuojama.

Kodėl čia, kodėl S. Konarskio gatvėje 49? Ši vieta parinkta atmetimo būdu – pirmajam TV bokštui reikėjo aukštos vietos su infrastruktūra – elektros linijomis ir keliais – ir mažiau triukšmingos aplinkos TV studijoms.

Svarstyta apie Lenino (dabar – Gedimino) prospektą, Bekešo (Trijų Kryžių) kalną, Šeškinės, Liepkalnio kalvas, Vingio parko prieiga ties tuomečiu „Draugystės“ viešbučiu.

Sklypas S. Konarskio gatvėje 49 pasirinktas todėl, kad vieta netoli centro, gana aukšta, netriukšminga. Aplink vyravo sodybinis užstatymas – mediniai nameliai priminė kaimą. Šalia buvo tik vidurinė mokykla – dabar tai Justino Vienožinskio dailės mokykla (S. Konarskio g. 37).

Kita ne mažiau svarbi priežastis – statybos anuomet trukdavo metų metus. Projektavimas – ne ką trumpiau. O reikėjo greito sprendimo. Sklype buvo baigiama statyti kurčnebylių mokykla – profesinio rengimo centras.

Nacionalinės svarbos klausimą tada išsprendė be skrupulų – pastatas perduotas televizijos ir radijo reikmėms, o kurčnebylių centrui 1955–1957 metais pastatytas identiškas statinys Antakalnyje, Šilo gatvėje.

Prie senojo korpuso iškilo metalinis pirmasis TV bokštas, demontuotas pastačius naująjį Karoliniškėse.

Vėliau architektai Rimantas Dičius ir Zigmas Daunoravičius ėmėsi projektuoti naujus korpusus, kurie jau buvo skirti spalvotajai televizijai ir administracijai.

Greta komplekso maketo vestibiulyje stovi senobinis reliktas, vadinamas operatoriaus vežimėliu, mobiliu krėslu ar filmavimo kranu. Ši konstrukcija ant ratų skirta dviem asmenims – operatorius sėdi krėsle ir filmuoja, jo pagalbininkas stumdo vežimėlį. Tokie kranai naudoti 6-uoju dešimtmečiu, primena Vilniaus televizijos studijos debiutą.

3 stotelė: Muziejus

Lietuvos radijo pradžia – 1926 metų birželio 12-oji Kaune. Vilnius tuo metu buvo aneksuotas. 1939-ųjų spalį, kai Vilnius grąžintas Lietuvai, radijas iš Kauno perkeliamas į Vilnių. Radiofono studija įsikuria Gedimino pr. 22, kur šiuo metu veikia Vilniaus mažasis teatras.

Lietuvos radijas į S. Konarskio g. 49 persikelia apie 1960 metus, kai čia jau veikė Lietuvos televizija. Iš pradžių laidos rodytos tiesiogiai. Įrašai atsirado apie 1960 metus. Tiesiogiai transliuotos tik žinios, dar viena kita laida, o įrašai daryti cenzūros sumetimais. Tiesioginis radijo eteris atgimė tik 1990 metais.

Pirmoji TV transliacija truko vos 2 valandas, ją tuo metu rodė 30 televizorių, suprantama, nespalvotų. Transliacijos kurį laiką vyko tik kelis kartus per savaitę.

Iš pradžių visos laidos studijoje buvo filmuojamos dviem kameromis, trečią naudodavę kaip atsarginę. Palyginimui, šiuo metu per „Euroviziją“ įdarbinamos 12-14 kamerų.

Pirmąsias studijas apšviesdavo didelės ir galingos lempos. Temperatūra studijoje pakildavo per 30 laipsnių. Užsklandas piešdavę dailininkai. Užrašus ranka rašydavo kaligrafai. Spalvota televizija atsirado 1975 metais.

4 stotelė: Didžioji studija

Tai naujausia ir didžiausia studija Baltijos šalyse. Čia filmuoja „Euroviziją“, „Auksinį protą“, „Vakarą su Edita“, „Dvi kartas“, „Duokim garo“. Kiekivienai laidai atskirai ruošiamos šviesos, dekoracijos, atvežama būtina technika – garso pultai, filmavimo kameros. Už didelių durų yra dekoracijų sandėlis. Paruošti studiją filmavimui vienos dienos nepakanka. Didžiosios studijos laidos planuojamos metus į priekį.

5 stotelė: Antroji TV studija

Ji buvo pastatyta po kelių metų nuo pirmosios studijos įrengimo (apie 1961–1962). Dar likęs senas apšvietimas, viskas veikia, naudojama. Čia filmuotas pirmasis TV serialas „Petraičių šeimyna“. Jo liko tik fragmentai, nes įrašai nebuvo daromi. Serialą transliuodavo kartą per mėnesį. Naujų serijų žiūrovai labai laukdavo. Pasakojama, kad tuo metu ištuštėdavo miestų gatvės, parduotuvės.

6 stotelė: Pirmoji televizijos studija

Tai vieta, kur 1957 m. balandžio 30 d. gimė Lietuvos televizija. Atsiradus jai iš čia buvo transliuojamos visos laidos, koncertai. Tiesa, transliacijos vykdavo ne kasdien ir tik po kelias valandas.

Iš šios studijos diktoriai gyvai pranešdavo anonsus, kitos dienos programą, skaitydavo žinias. Apie 1961–1962 m. atsiranda Antroji televizijos studija, o tuo pačiu ir galimybė vienoje vesti žinias, o kitoje – filmuoti laidas, koncertus.

Einant link kito taško – LRT centrinių durų – verta stabtelti koridoriuje ir pažvelgti į autentiškas sienas, padengtas ukrainietiško kriauklainio plokštėmis. Kriauklainis – prieš 25 mln. metų susidariusios klintys iš jūros dugne susicementavusių kriauklių.

7 stotelė: Centrinės durys 

Verta sustoti prie centrinių LRT pastato durų. 1957 m. čia buvo įėjimas, iki pat 1991 m. pro jas žengė radijo darbuotojai, sėdėjo apsaugininkai. 1991 m. sausio 13-ąją sovietų kareiviai į LRT veržėsi pro langą, nes negalėjo atidaryti šių durų.

LRT darbuotojai manė, kad kareiviai šaudo tuščiais šoviniais, bet supratę, kad tai – tikros kulkos, pasitraukė nuo durų. Lubose iki šiol matomos kulkų žymės...

8 stotelė: LRT OPUS studija 

Toliau – stabtelėjimas prie radijo koncertų įrašų studijos, dar vadinamos OPUS studija. Tai – autentiką išsaugojusi garso įrašų studija, įkurta 1961–1962 m. Čia galima išvysti autentiškus šviestuvus, akustines plokštes.

Šioje studijoje padaryta daug muzikinių įrašų, čia griežė orkestrai, dainavo chorai, ansambliai. OPUS studija neatsiejama nuo LRT OPUS ORE koncertų, taip mėgstamų jaunimo.

9 stotelė: Pirmoji spalvotos televizijos studija 

Kelionė tęsiasi iki Pirmosios televizijos studijos, kur 1975 m. prasidėjo spalvotos televizijos era. Šios studijos kampe galima išvysti sandėlį, iš kurio dekoracijos vežamos į kitas studijas. Šiuo metu Pirmojoje studijoje filmuojamos laidos „Gustavo enciklopedija“, „Aš – laidos vedėjas“ ir kt.

10 stotelė: Vidinis kiemas 

Iš erdvaus koridoriaus galima pažvelgti į LRT vidinį kiemą. Jame – akį traukiantis senas autobusas – Kilnojamoji televizijos stotis, veikusi ir sausio 13-ąją. Šalia – palydovinė lėkštė, kuri yra naudojama iki šiol.

Dabar LRT kieme vyksta ir sezono uždarymo bei atidarymo šventės, sporto renginiai, darbuotojai gali ateiti pailsėti.

11 stotelė: LRT širdis 

Vaikštant po LRT nevalia aplenkti centrinės aparatinės – televizijos širdies. Čia telkiasi visas vaizdas, garsas, nuotolinis antenos valdymas, kontrolinis vaizdas.

Visai šalia – transliavimo aparatinė, iš kurios į pasaulį sklinda trys programos – LRT, LRT HD ir LRT LITUANICA.

Čia visą parą budi žmonės, viskas valdoma kompiuteriais.

12 stotelė: Pagrindinė studija 

LRT veikia moderniausia Baltijos šalyse televizijos studija. Tai ir pagrindinės LRT studija.

Šioje atsinaujinusioje ir šiuolaikiškoje studijoje filmuojamos pagrindinės žinių laidos „Labas rytas, Lietuva“, „Panorama“ ir kt.

Įdomu, kad „Panorama“ – pati seniausia žinių laida Lietuvoje. 1957 m. atsirado „Panoramos“ pramotė – laida „Vilniaus naujienos“. 1970 m. sausio 1 d. debiutavo ir pati „Panorama“. Žiūrovų skaičiumi ji lenkė net pramogines laidas. Šios laidos formatas, laikas ir trukmė nekito daugybę metų.

13 stotelė: Dekoracijų sandėlis 

Įdomi ir smalsumą žadinanti LRT vieta – dekoracijų sandėlis. Jame atsiranda didžioji dalis dekoracijų, turinčių savo numerius, kad statytojai žinotų, kur kas yra. Čia atsiranda ir Dėdė Miegas, ir netikėtai – aktorius Vytautas Rumšas jaunesnysis. Bet tai jau kita istorija.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt