Kultūra

2019.04.26 14:02

Kunigas Vilius Sikorskas: sakralinės muzikos nuostabu klausytis automobilyje

LRT PLIUS laida „7 Kauno dienos“, LRT.lt2019.04.26 14:02

„Dievui dėkoju, kad pusę gyvenimo esu kunigas. Tačiau ne tik kunigas, bet ir muzikas – pasirinkus kunigystę, mane visada lydėjo chorvedybos studijos“, – džiaugiasi LRT PLIUS laidoje „7 Kauno dienos“ kalbintas kunigas, bažnytinės muzikos magistras Vilius Sikorskas.

– Popiežiui Pranciškui viešint Lietuvoje, sakralinės muzikos mokyklos „Cantores David“ giesmininkai ir jungtinis choras drauge giedojo popiežiaus aukotose šv. mišiose Kauno Santakos parke. Ką jums ir jaunimui reiškia ši patirtis?

– Didžiuojuosi, kad Kaune yra vienintelė Baltijos šalyse mokykla „Cantores David“, mokanti vaikus sakralios muzikos. Popiežiui privačiose rekolekcijose Vatikane mes giedame jau dvejus metus. Mūsų santykis su popiežiumi – labai gilus. Giedame su vaikais Vatikane, šv. Petro bazilikoje, taip pat kartą per metus su moksleiviais lankomės Romoje, o prieš popiežiui Pranciškui atvykstant į Lietuvą parašėme jam laišką, kuriame paprašėme vizito metu aplankyti mokyklą. Suprantama, popiežiaus užimtumas Kaune buvo labai didelis, tad jis atsiuntė atsakymą raštu ir palaiminimą. Giedojimas popiežiaus aukotose šv. mišiose Kauno Santakos parke – tai buvo kaip draugystės tąsa, o prisiminimai – patys puikiausi.

– Ką tikinčiajam reiškia sakralinė muzika? Ar ji padeda sustiprinti tikėjimą?

– Sakralinė muzika – maldos išraiška. Ji pripažinta instituciniais bažnytiniais dokumentais kaip aukščiausia maldos forma. Jeigu žmogus priima krikščionišką giesmę, dainą, jis iš lėto pradeda melstis, tai fundamentalu. Tai – kelias į Dievą.

– Smalsu sužinoti, ar laisvalaikiu klausotės ne tik bažnytinės muzikos, bet ir, pavyzdžiui, roko?  

– Ne paslaptis, kad savo laisvalaikiu neklausau sakralios muzikos – aš ją atlieku, mokau kitus. Savo laisvu laiku mėgstu lengvąją muziką, šlovinimo muziką, giesmes. Tai – nuostabus dalykas, kurį galima klausytis mašinoje, dirbant, keliaujant.

– Tylos meditacija – kas tai? Kodėl galime gydyti savo sielą tylėjimu?

– Tyla – įėjimas į savo vidų, Dievo paslaptį, taip pat į artimo žmogaus jautrumą ir gyvenimą. Krikščioniška meditacija remiasi tekstu, jo studijavimu, paskui jo įsisavinimu. Jeigu būtumėte labai griežto vienuolyno atsiskyrėlis, ant savo durų parašytumėte „O, palaimintoji mano vienatve“. Tyla yra priemonė, tikslas, disciplina – jos reikia mokytis. Kiekvienas tikėjimas turi savo meditacijos būdus, bet kai mes ieškome sąlyčio tarp religijų, net ir labai tolimų, meditacija, tyla yra tas taškas, kuris mus sieja.  

– Beveik prieš savaitę minėjome Jėzaus prisikėlimo šventę – Velykas. Ką jums ir krikščionių bendruomenei reiškia ši šventė?

– Manau, kad reikėtų nebijoti pripažinti, kad visas pasaulis, net ir kitos religijos, kurios nelabai nepažįsta Jėzaus, metus skaičiuoja nuo jo gimimo metų. Velykos – šventė, maloni bet kuriam žmogui ir jo kultūrai. Tai – prieiga prie žmogaus gyvenimo prasmės ir jos suradimo. Mes negalime surasti prasmės, jeigu ji baigiasi mirtimi. Žmogus negali būti laimingas net ir nugalėjęs visą pasaulį, jeigu jis baigiasi. Velykos yra paslaptis, kuri atveria tai, ko labiausiai pasiilgome. Tai būsena, kuri visiems metams mus uždega viltimi.

Plačiau – laidos įraše.