Sekmadienį, balandžio 28 dieną, minimos Lietuvos teatro, kino, televizijos aktoriaus, režisieriaus, Juozo Miltinio mokinio Donato Banionio 95-osios gimimo metinės.
D. Banionis (1924–2014) sukūrė per 100 vaidmenų teatre ir daugiau kaip 80 – kine. Dirbo su tokiais režisieriais kaip Vytautas Žalakevičius, Eldaras Riazanovas, Sava Kulišas, Grigorijus Kozincevas, Konradas Wolfas.
Sukūrė vieną pagrindinių vaidmenų Andrejaus Tarkovskio filme „Soliaris“. Jo premjera įvyko 1972 metų Kanų kino festivalyje. Juosta buvo nominuota „Auksinei palmės šakelei“, gavo antrąjį pagal svarbą Didįjį žiuri prizą.
D.Banionis yra prisipažinęs, kad tada nesuprato, kodėl A. Tarkovskis jį pakvietė filmuotis. „Pasiūlymas nukrito kaip iš dangaus. Juk buvau dar visai nežinomas žmogelis“, – sakęs aktorius.
Ko gero, A. Tarkovskiui padarė įspūdį jo vaidyba V. Žalakevičiaus filme „Niekas nenorėjo mirti“. Iki tol aktorius sukūrė vaidmenis juostose „Ne sezono metas“, „Raudonoji palapinė“, „Karalius Lyras“, kurie pelnė jam šlovę Sovietų Sąjungoje.
Tuo metu filmavosi vokiečių režisieriaus Konrado Wolfo juostoje „Goja, arba Sunkus pažinimo kelias“. Galbūt šie aktoriaus darbai atkreipė vis labiau pasaulyje garsėjančio režisieriaus A. Tarkovskio dėmesį. Kaip bebūtų, tačiau D. Banionis psichologo Kriso Kelvino vaidmeniui neturėjo jokių konkurentų. Regis, režisierius iš anksto jautė, jog niekas kitas lietuviui neprilygs...
Michailo Kalatozovo filme „Raudonoji palapinė“ D. Banionis filmavosi su pasaulinėmis įžymybėmis – Seanu Connery, Luigi Vannucchi, Peteriu Finchu.
Nepaisant įtemptų filmavimų D. Banionis daugiau nei 60 metų dirbo Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre. Jis įvertintas daugybe įvairių premijų ir apdovanojimų, yra Panevėžio garbės pilietis. Pelnė Nacionalinę kultūros ir meno premiją už J. Miltinio teatro legendos tąsą šiuolaikiniame teatre ir kine, apdovanotas Sidabrine gerve už istorinį indėlį į kiną.
