Kultūra

2019.04.24 15:03

Ekspedicija į Antarkties salas paveikė australą: sunkiausia būti vieninteliu laivo šokėju

LRT.lt2019.04.24 15:03

Jamesas Batcheloras – jaunųjų Australijos choreografų lyderis, įsimenantis dėl šokio vizualumo, jautrumo aplinkai ir dėmesio detalėms. Nuo vaikystės Antarktida domėjęsis šokėjas prieš 3 metus su 60 mokslininkų grupe leidosi tyrinėti Pietų vandenyno salų, rašoma pranešime spaudai.

Kelionė jį įkvėpė sukurti spektaklių triptiką. Būtent trečiasis spektaklis „Hipererdvė“ festivalio „Naujasis Baltijos šokis'19“ gerbėjams gegužės 10 dieną bus rodomas MO muziejuje.

Anot kūrėjo, akistata su atokiais, nematytais peizažais ir po kojomis banguojančiu vandenynu įkvėpė spektaklyje savo kūną sutapatinti su žemėlapiu, o tyrinėjimo, smalsumo pojūčius perteikti žiūrovams. Pokalbyje – trumpa pažintis su pirmuoju festivalio australu J. Batcheloru.

– Daug menininkų ieško įkvėpimo gamtoje, tačiau nedaugelis ryžtųsi vykti jo ieškoti prie Antarktidos. Kaip atsidūrėte laive su mokslininkais ir kaip nusprendėte priimti tokį iššūkį?

– Visada žavėjausi Antarktida, domėjausi žemyno tyrinėjimais ir žemėlapio sudarymu. Antarktidos temos vis atsiskleisdavo ir mano meninėje veikloje. O už kvietimą į ekspediciją turiu dėkoti Jūrų ir Antarktidos studijų instituto direktoriui, kuris pats buvo šokėjas. 2016-aisiais buvau pakviestas į ekspediciją po Antarkties Herdo ir Makdonaldo salas – dviejų mėnesių trukmės kelionę jūra į vieną atokiausių Žemės kampelių.

– Kaip ši kelionė pakeitė jus ir jūsų kūrybą?

– Turiu pasakyti, kad kelionė visiškai pakeitė mano kūrybinį procesą. Išsiplėtė apmąstymų laukas – nuo milžiniško vandenyno iki mažyčio žmogaus kūno, nuo planetos iki galaktikos, nuo ląstelės iki atomo.

– Kas buvo sunkiausia du mėnesius būnant vieninteliu šokėju laive?

– Manau, sunkiausia būtent ir buvo būti vieninteliu šokėju laive.

– Ką jums reiškia spektaklio pavadinimas „Hipererdvė“?

– Hipererdvė man reiškia paslaptingą, alternatyvią, kitą dimensiją. Tai vieta, kur visos mūsų mintys praranda prasmę. Ši nežinomybės akimirka, pilna pokyčių, man labai svarbi.

– Koks mokslo ir meno ryšys?

– Iš patirties galiu pasakyti, kad meno ir mokslo šaknys tos pačios – smalsumas, tyrinėjimas. Menininkai yra mokslininkai, o mokslininkai – menininkai. Menas ir mokslas tam tikra prasme yra pasaulio matavimo formos, kurias pasitelkę įsivaizduojame ir jaučiame. Tiek daug galime išmokti sujungę meną ir mokslą.

– Ar mokslas ir menas galėtų suprantamiau atskleisti klimato kaitos problemą?

– Esu įsitikinęs, kad meno ir mokslo sąjunga yra raktas į klimato kaitos suvokimą, refleksiją ir veiksmus. Klimato pokyčiai vyksta jau dabar, tad neturime kito pasirinkimo, kaip tik imtis veiksmų šių iššūkių akivaizdoje. Apie tai turi sužinoti kuo daugiau žmonių, todėl svarbu skleisti meno ir mokslo žinutes.

– Jei pasitelkęs savo kūrybą galėtumėte pakeisti vieną dalyką pasaulyje – kas tai būtų?

– Norėčiau supurtyti žmonių įsitikinimus ir išankstines prielaidas, praplėsti jų mąstymo lauką už mums žinomų ribų.

Su choreografu J. Batcheloru kalbėjosi Miglė Kolinytė.