Kultūra

2019.04.29 19:34

Nesuprantate šiuolaikinio meno – štai jums receptas

LRT PLIUS TELEVIZIJOS LAIDA „Kultūringai su Nomeda“, LRT.lt2019.04.29 19:34

Žmonės – būtybės, kurioms susidūrimas su visiškai naujais dalykais nepatinka. Ar dėl to verta aukoti susitikimą su šiuolaikiniu menu? Na jau ne. Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė sako, kad norint palengvinti susitikimą su tokiu menu reikia: 1) priimti naujumo efektą, 2) pasitelkti kritišką žvilgsnį.

Ar šiuolaikinis menas turi išliekamąją vertę?

Lolita Jablonskienė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė, atsakydama į šį klausimą nedvejoja – žinoma, kad toks menas turi vertę. Pasak L. Jablonskienės, visose epochose buvo savas šiuolaikinis menas, kuris išliko: „Dar reikia pridurti, kad apie šiuolaikinio meno vertę sprendžiame ir spręsime ne tik mes, bet ir tie, kurie gyvens po mūsų.“

Menininkė Lina Lapelytė pasisako iš kitos – menininko pozicijos: nors išliekamoji meno vertė labai svarbi, kuriant darbą neįmanoma galvoti apie ateitį ir tai, ką kūrinys reikš po 200 metų. Kūrinio likimą nulemia laikas.

Gerai žinomas slemo kūrėjas ir atlikėjas Marius Povilas Elijas Martynenko tvirtina, kad šiuolaikinio meno verte vargu, ar galima abejoti. Tik klausimas, ar dabar gyvenantys žmonės ją teisingai suvokia. „Kaip iki galo nesuprantame savo kalbos, kultūros, taip kol kas nesuprantame ir šiuolaikinio meno vertės – mums reikia didesnės laiko ir erdvės distancijos“, – įsitikinęs laidos dalyvis.

Kokiais kriterijais vertinti šiuolaikinį meną?

Pasak L. Jablonskienės, sunku trumpai ir aiškiai nusakyti, kaip vertini šiuolaikinį meną – galima šnekėti apie visą puokštę įvairiausių kriterijų: „Kriterijai gali būti profesionalūs, asmeniniai, primestiniai (mano bendruomenė galvoja, kad tai niekai, todėl ir aš taip galvoju)... Tačiau kai kalbame apie šiuolaikinį meną, siūlyčiau pasvarstyti apie du dalykus.“

Pirmiausia, sako L. Jablonskienė, reikia suvokti, kad šiuolaikinis menas visada turi naujumo elementą. „Mes tokios būtybės, kurioms susidūrimas su nauju dalyku nėra labai komfortiška patirtis. Tačiau reikėtų pagalvoti – matau tai, ko dar nesu matęs. Kitas dalykas – kritiškas žvilgsnis. Šiuolaikinis menas siūlo nepasiduoti tėkmei, nusistovėjusiam žinojimui ir mąstymui. Žvelgiant į šiuolaikinio meno kūrinį galima pasvarstyti, kodėl menininkas nori kitaip pasižiūrėti į šį ar kitą dalyką?“, – mintimis dalijasi NDG vadovė.

Pasak L. Jablonskienės, sugebėjimas susitikti su nauju dalyku ir kritiškas žvilgsnis yra svarbiausi dalykai, padedantys kitaip pamatyti šiuolaikinį meną: „Dar noriu pabrėžti, kad šiuolaikinį meną mes galime suvokti daug paprasčiau nei senąją dailę, pavyzdžiui, joje esančius biblinius siužetus. Pastarieji jau tampa pamiršti. Kai kada nesuvokiama, ką reiškia dailėje vaizduojama moteris, ant padėklo laikanti nukirstą vyro galvą.“

Šiuolaikinio meno centro direktoriaus pavaduotoja ir parodų kuratorė Virginija Januškevičiūtė laidoje teigia, kad šiuolaikiniame mene žmones džiugina labai skirtingi dalykai, be to, svarbus kiekvieno asmeninis nusiteikimas.

„Svarbu net tai, ar dieną, kai ateina į parodą, žmogus jaučiasi pakankamai smalsus. Pasitaiko, kad vien dieną pamatytas kūrinys pradžiugina po kelerių metų. Tik vėliau prisimeni jį, gali susieti su vėlesnėmis patirtimis. Galbūt apie išvystą performansą pradėsi pasakoti ne kitą dieną, o praėjus metams ar daugiau“, – dalijasi pamąstymais V. Januškevičiūtė.

Metanaratyvo nebuvimas – vyraujantis metanaratyvas?

M. P. E. Martynenko, kabėdamas apie savo kūrinius ir juos lydinčias reakcijas, teigia sulaukiantis to, kas labai nustebina: „Kol užsiėmiau tik slemu, kol mano kūryba buvo tik žodinė, viskas buvo gerai. Tačiau išleidęs knygas sulaukiau mane nustebinusių neapykantos kupinų laiškų. Sovietinio raugo moralizuotojai rašo, kad neva aš dergiu vertybes, tyčiojuosi iš valstybės ir menininko statuso ir t. t.“

M. P. E. Martynenko sako suvokiantis savo kūrybinius veiksmus, bet besistebintis atoveiksmiais. „Kalbant apie šiuolaikinį meną, manau, visais laikais menas turėjo metanaratyvą – viršum meno esantį pasakojimą, apjungiantį įvairias formas. Buvo gamtiškasis, dieviškasis naratyvai, o dabar atėjo metas, kai metanaratyvo nėra. Visko labai daug. Kita vertus, gal tai, kad metanaratyvo nėra, ir yra metanaratyvas. Kartais dėl viso to esu taip... teigiamai pasimetęs“, – tvirtina pašnekovas.

Plačiau – laidos įraše.

Kultūringai su Nomeda

 

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt