Kultūra

2019.04.21 20:31

Papasakojo apie jaunuosius kūrėjus: gaila, kad simpatizuojama tik „gyviesiems klasikams“

Virginija Sližauskaitė, LRT.lt2019.04.21 20:31

„Visuomenės noras skaityti, žiūrėti ir klausyti tik to, kas patikrinta, erzina. Į jaunimą žvelgiama atsainiai, nors būtent jie yra įdomiausi, po kelių dešimtmečių formuosiantys kultūros lauką“, – LRT.lt sako Jaunųjų rašytojų festivalio „Literatūrinės Vilniaus slinktys“ organizatorius Juozs Žitkauskas.

– Jau ne už kalnų – jaunųjų rašytojų festivalis „Literatūrinės slinktys“. Kelintą kartą festivalis kvies susipažinti su jaunaisiais literatūros kūrėjais ir kokias naujoves pristatysite?

– Šių metų festivalis – jau aštuntasis. Anksčiau „Literatūrines slinktis“ organizuodavo Vilniaus mokytojų namai, bet paskutinius trejus metus tuo užsiima asociacija „Slinktys“. Kuo šiųmetinis festivalis skiriasi nuo kitų? Na, nors vadiname tai jaunųjų rašytojų festivaliu, bet šį kartą, koja kojon su rašytojais, per festivalį keliauja ir jaunieji dailininkai.

Pastaruosius trejus metus leidžiame ne jaunųjų rašytojų almanachą, o penkių atskirų knygelių rinkinį viename aplanke. Šiais metais literatūros kūrinius tose knygelėse papildys jaunų dailininkų darbai. O festivalio atidarymo renginius Vilniuje ir Kaune lydės parodos.

– Kaip sekėsi kurti šiuos kūrybinius duetus?

– Tiesą sakant, viskas atsitiktinai ir labai gerai susiklostė savaime. Už tai dėkoju kolegai Aisčiui Žekevičiui, kurio užduotis buvo tai sutvarkyti. Galiausiai, kai perskaičiau jaunųjų kūrėjų darbus ir pažiūrėjau į dailininkų kūrinius, maloniai nustebau, kaip puikiai viskas dera. Kai kas gal pamanys, kad dailininkų darbus užsakėme prie teksto... Tebūnie. Mums tokie žanriniai duetai atrodo labai įdomūs, viliamės, kad ši naujovė ilgainiui taps tvirta tradicija.

Lietuvoje yra daug talentingų dailininkų, ir žmogui, retai arba visai nesilankančiam parodose, tikrai sunku tame susivokti. Šiuo atveju mes tarsi paimame skaitytoją už rankos ir atveda prie dar vieno žanro.

– Pažįstate daugybę jaunų literatūros kūrėjų. Kaip apibūdintumėte šią kartą?

– Ar yra kažkokia skirtis tarp šių rašytojų ir tų, kurie buvo jauni prieš keliasdešimt metų? Manau, kad nėra. Kiekvienas jaunasis kūrėjas kalba apie tai, kas jam rūpi, stengiasi įnešti savo dalį į bendrą literatūros lauką. Ir jaunoji karta – tikrai ne atsikartojantys balsai. Tai autentiški balsai, ir tas puiku.

Penki autoriai, pasirodysiantys šių metų „Literatūrinėse slinktyse“, nėra visiški naujokai, tai nebus pirmosios publikacijos. Retai kada sulaukiame visiškų debiutų.

– Kokia problematika atsispindi festivalio autorių kūryboje?

– Problematiką, konfliktus suponuoja pati aplinka, gyvenamoji realybė. Štai Lina Simutytė rašo apie gyvenimą mažame miestelyje, kuriame jos šeima gyvena nepasiturinčiai, gėdijasi savo namo ir pan. Tai – šiandienio gyvenimo XXI a. vaizdavimas, kur socialinė atskirtis vis dar egzistuoja, nėra vienodumo.

Augusto Lapinsko novelėse atpažįstamos jauno žmogaus patirtys, išgyvenimai, buvimas šeimoje, santykiai su tėvais, seserimis, taip pat pirmosios ir rimtosios meilės. Gražu, kai žmonės rašydami nemeluoja, o kalba tai, kas jiems svarbu.

Kalbant apie jaunųjų poeziją, manau, kad nieko baisaus, jei ten įsivelia koks nors minoriškesnis efektas. Apie poeziją ir jos temas apskritai sunku kalbėti. Čia susipina ir egzistenciniai dalykai, patirtys, matymai, gilios metaforos ir t. t.

– Kaip jaunus kūrėjus vertina visuomenė, skaitytojai?

– Čia norisi kalbėti apie visus jaunuosius kūrėjus, ne tik rašančius. Aš su jaunimu dirbu jau ne pirmą dešimtmetį ir galiu pasakyti, kad mane erzina mūsų visuomenės noras skaityti, žiūrėti ar klausyti tik to, kas patikrinta. Į jaunimą žiūrima atsainiai, juntamas tarsi atsargumas. Net galima išgirsti, neva jaunimas rašo blevyzgas. Tai – tik išankstinis nusistatymas.

Man pačiam jauni kūrėjai yra gerokai įdomesni, nes atneša kažką naujo, kitokio. Jauni rašytojai po klių dešimtmečių bus tie, kurie formuos lietuvių literatūrą. Vadinamieji „gyvieji klasikai“ jau kone viską parašę – jie atpažįstami, žinomi.  Paskaitai – gražu, bet juk ir anksčiau buvo panašiai.

Todėl labai džiaugiuosi sėkmingais jaunųjų pavyzdžiais. Tarkime, „Literatūrinėse slinktyse“ dalyvavusi ir jau publikuota Gretos Ambrazaitės kūryba ir iš to gimusi pirmoji knyga buvo išrinkta geriausia praėjusių metų poezijos knyga.

– Kaip manote, kodėl tarsi privengiama jaunųjų kūrybos?

– Galbūt toks mūsų mentalitetas. Pagalvojime, ko iš atlikėjo reikalaujama per koncertą? Kūrinio, kuris jam iki gyvo kaulo nusibodęs. Taip ir su literatūra.

Žvelgiant į tokį kontekstą, organizuoti jaunųjų rašytojų festivalį nėra lengva. Tačiau džiaugiuosi, kad kai kurie autoriai, pasirodę ar dar pasirodysiantys „Literatūrinėse slinktyse“, jau yra pelnę premijų, išleidę knygas, neblogai žinomi. Tai ir Marius Povilas Elijas Martynenko, ir jau minėta Greta Ambrazaitė, ir Dovydas Grajauskas. Tikiuosi, kad šios sėkmės sulauks ir aštuntojo festivalio dalyviai.

Balandžio 24-ąją startuos jau aštuntą kartą rengiamas jaunųjų kūrėjų festivalis „Literatūrinės slinktys“. Didysis festivalio atidarymas įvyks balandžio 24-ąją 18 val. Vilniuje, Užupio meno inkubatoriuje. Vakaro metu bus galima susipažinti su šiųmečių „slinktininkų“ – Birutės Grašytės, Augusto Lapinsko, Linos Simutytės, Guodos Taraškevičiūtės ir Edvino Valikonio – kūryba, nugulusia tradiciniame „Slinkčių“ almanache, sudarytame iš penkių knygučių.