Kultūra

2019.04.17 14:52

Instrumentų meistras apie Paryžiaus katedrą: tai katastrofa, o žalos įvertinti negali niekas

Gerūta Griniūtė, LRT KLASIKOS laida „Pakeliui su klasika“ , LRT.lt2019.04.17 14:52

Vargonai yra instrumentas, nepaprastai jautrus smulkmenoms. Deja, gaisras Paryžiaus Dievo Motinos katedroje yra ne smulkmena, o katastrofa, sako instrumentų meistras, vargonininkas Dainius Sverdiolas.

Michelis Picaudas, organizacijos „Friends of Notre Dame“, atsakingos už bažnyčios renovacijos darbus, narys teigė, kad vargonai ir stikliniai vitražai visiško sunaikinimo išvengė. Tačiau, D. Sverdiolo teigimu, žalos nusakyti negali niekas, net tie, kurie gerai išmano instrumentus.

– Gaisras, pirmadienio vakarą kilęs Paryžiaus Notre Dame katedroje, nuniokojo ne tik vieną gražiausių Europos bažnyčių, bet neabejotinai pakenkė ir joje esantiems vargonams.

– Vakar kaip tik važiavau iš Nemakščių, kur stačiau kompiuterinius vargonus, ir grįždamas išgirdau radijo žinias apie įvykį Paryžiaus katedroje, vėliau pamačiau vaizdus internete. Labai sunku spręsti, esant Vilniuje, kaip ten viskas atrodo, kas atsitiko. Aš, žinoma, iškart pagalvojau apie vargonus. Svarbu paminėti, kad būtent Notre Dame katedros vargonai yra vienas ryškiausių vadinamojo prancūziško romantinio simfoninio stiliaus vargonų instrumentų. Vargonus turbūt galima lyginti su bažnyčia: tai yra toks daiktas, kuris, keičiantis amžiams, yra perstatomas, perkomponuojamas naujų meistrų.

Jau XIII a. ten jau stovėjo kažkoks instrumentas, tikėtina, kad nedidelis. Dabartinių vargonų bazė pastatyta 1870 m., garsios firmos Cavaill-Coll – prancūzų romantinių vargonų statytojo. Toks statymo būdas ir stilius vadinamas prancūzų simfoniniais vargonais. Tas instrumentas buvo taisomas, tvarkomas, renovuojamas, praplečiamas. Mano žiniomis, pati didžiausia ir paskutinė renovacija vyko 1992 m., kai jie buvo sutvarkyti ir praplėsti. Instrumentas didelis – penkių manualų. Klausantis įrašų galima tai suprasti, nes tai – praktiškai simfoninio orkestro galimybės.

– Nors kol kas skelbiama, kad tiek vitražai, tiek vargonai nebuvo sugadinti negrįžtamai, bet įsivaizduojant per gaisrą tvyrančią kaitrą, pilamą vandenį ir žinant, koks jautrus tai instrumentas, ko gero, galima nutuokti, kad žala labai didelė.

– Kad pavyktų geriau suprasti, kokio jautrumo instrumentas yra vargonai, papasakosiu labai paprastą istoriją. Kaime teko restauruoti vienus vargonus. Priartėjome prie vieno principalo derinimo. Suderinome jį labai tiksliai, švariai ir išėjome papietauti. Grįžome po pietų, ėmėme tikrinti oktavas, ir kas antra nata – nešvari (nederanti). Taip baisiai nesuderinti tikrai negalėjome! Ėmiau ieškoti priežasties, ilgai laužiau galvą, kol supratau – pro langą, tiesiai ant vargonų, šviečia saulė: vienoje pusėje vargonai apšviesti saulės, o kitoje pusėje krenta šešėlis. To užtenka, kad vargonai kraupiai nederėtų. Tai – vos kelių laipsnių skirtumas.

Lygiai taip pat instrumentas labai reaguoja į drėgmę. Regis, Notre Dame katedros vargonai, esantys tarp bokštų, tiesiogiai negavo vandens ir nebuvo tiesiogiai paliesti ugnies. Bet užtenka to, kad dabar jie praktiškai stovi lauke – stogas yra atviras. Taigi geriausiu atveju juos reikės labai labai kruopščiai tikrinti ir derinti, jeigu nuo karščio neišsilydė vamzdeliai. Bet čia geriausiu atveju. Jei buvo užpilta vandens, galėjo išbrinkti oro paskirstymo dėžės. Gali būti ir didelių nuostolių. Žodžiu, geriausiu atveju juos reikės labai rimtai remontuoti.

– Turbūt pirmasis dalykas, kurio imsis specialistai, siekdami gelbėti vargonus, yra jų uždengimas?

– Manau jau šiandien vargonus apriša storomis plėvėmis, kad jie būtų apsaugoti nuo išorės poveikio. Bet tiktai uždengus stogą bus galima pradėti tvarkyti ir kitus vertingus meno darbus, esančius bažnyčioje, ir pačius vargonus. Bet pirmiausia reikės uždengti stogą, o tai yra, kiek suprantu, maždaug mėnesio procesas. Nes vargonai – instrumentas, nepaprastai jautrus smulkmenoms. O čia yra ne smulkmena, o katastrofa. Taigi kokia padaryta žala – niekas negali tiksliai atsakyti, net tie, kurie juos gerai pažįsta. 

– Vakarų Europoje yra nemažai panašiai į Notre Dame katedros vargonus skambančių vargonų. O Lietuvoje kai kurie mūsų miestų ir miestelių vargonai neprižiūrimi ar sugadinti...

– Yra didžiulis esminis skirtumas: pasaulyje dominuoja vokiški arba prancūziški vargonai. Pastarieji – kaip alternatyva, jie yra kitokie. Dar yra italų ar ispanų vargonai, bet tai – nepalyginami dydžiai. Visos kitos vietinės mokyklos yra išvestinės. Pas mus daugiausia juntama XIX a. daryta vokiškoji įtaka. Kauno, dabartinėje Įgulos (Šv. Arkangelo Mykolo) bažnyčioje, yra 1939 m. statytas vokiški vargonai, pastatyti prancūzišku stiliumi. Bet pats instrumentas nekoks, labai eilinės kokybės. Vadinasi, mes Lietuvoje visiškai prancūziško stiliaus vertingo instrumento neturime nė vieno. Mūsų šalyje daugiausia yra vokiški fabrikiniai, nelabai aukšto lygio fabrikiniai instrumentai. Yra išlikusių vertingų, bet juos galima suskaičiuoti ant rankų pirštų.

– Jeigu Lietuvos klausytojas norėtų išgirsti artimą Notre Dame katedros vargonams skambesį, kur jam reikėtų keliauti?

– Jam teks važiuoti į Prancūziją. Yra Beauvais vargonai, dideli romantiniai Metz katedros vargonai, taip pat tokius rasime Strasbūre – tai pirmieji miestai, atėję į galvą. Yra mažiausiai 15 didžiųjų katedrų Prancūzijoje, kuriose yra labai vertingų instrumentų. Yra ir mažesnių, taip pat vertingų instrumentų, bet jei kalbame apie tuos, kuriuos galėtume lyginti su Paryžiaus Notre Dame katedros vargonais, tai turime lyginti didžiąsias katedras ir didžiuosius instrumentus. Lietuvoje nėra nieko net panašaus į tokius.

Sužinojęs apie gaisrą, iškart puoliau žiūrėti nuotraukas, kaip atrodo gaisro vaizdai. Tai, regis, ta katedros dalis, kuri yra tarp dviejų bokštų, nenukentėjo bent jau taip stipriai. Reiškia – ir vargonai tarsi turėtų būti tiesiogiai stipriai nenukentėję. Bet per atstumą ką nors pasakyti yra tikrai sunku. Užtenka karščio ir atviro stogo. Tačiau prancūzai jau šiuo metu garantuotai vynioja ir bando išsaugoti vargonus, ir viską, kas ten liko. 

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt