Kultūra

2019.04.23 13:20

Vilniaus nuotykių erdvė: mes panašūs, tik aš labiau patyręs

Austėja Mikuckytė-Mateikienė, „Kultūros barai“2019.04.23 13:20

Vilniuje, Vaikų ir jaunimo meno galerijoje, vykusi paroda „Vaikas manyje“ – tikrai vykusi. Ji tarsi veidrodis atspindėjo pačios galerijos koncepciją. Atsivėrusi prieš 15 metų kartu su Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykla, kryptingai siekia, kad keistųsi visuomenės požiūris į vaikus. Jie vis dar laikomi tam tikra priešprieša suaugusiesiems.

Tarp vienų ir kitų atsiranda atstumas, kurį dar labiau padidina mentoriškas žvilgsnis „iš viršaus“, paremtas išankstinėmis nuostatomis, sėjantis nepasitikėjimą, kompleksus, baimes. Šia tema daug ką turėtų pasakyti psichologai, meno terapeutai, pedagogai. Nepasitikintys savimi vaikai lėčiau ir sunkiau atsiskleidžia kaip asmenybės, individai, kūrėjai.

Galerijoje, įkurtoje dailininkės Jūratės Stauskaitės iniciatyva (kartu su Vilniaus miesto savivaldybe), branginama ir praktikuojama kūryba kaip nuotykis. Čia vyksta kūrybinė edukacija, kino filmų peržiūros, koncertai, užsiėmimai visai šeimai, naujų knygų pristatymai, švenčiami gimtadieniai ir kalendorinės šventės. Rengiamos kūrybinės stovyklos, vaikų meno aukcionai, prisidedama prie viešosiose miesto erdvėse vykstančių projektų („Tebūnie naktis!“, šviesos festivalis „LUX“, Sostinės dienos ir pan.). Kūrybiškumo inkubatorius „Galeriukas“ siūlo įvairių meno sričių sintezės ir kitas programas. 

Galerija užtikrina lygiavertį vaikų ir suaugusiųjų dialogą. Pasak VDA profesoriaus Arvydo Šaltenio (beje, prisidėjusio prie galerijos steigimo), „mes esame lygūs, tik aš turiu daugiau patirties“. O ji gali būti ir privalumas, ir kūrybos trukdis. Patirtis leidžia lengviau įvaldyti medžiagą, kuo tiksliau atvaizduoti savo vizijas. Taikant rašytas ir nerašytas estetines taisykles, lavėja akademinis piešinys, tačiau dingsta atsitiktinumo žavesys, išvengiama klaidų, galinčių virsti atradimais, blėsta kūrybos kaip nuotykio potyris...

Galerijoje rengiamos ir žinomų autorių parodos, kurios išradingai susiejamos su vaikų kūryba, bet nebandoma temų „pritempti“ prie to, kas rūpi vaikams, atsižvelgiama į abiejų pusių poreikius. Pristatoma ne tik tradicinė dailė, bet ir šiuolaikinis menas, dažnai laikomas netinkamu vaikams, nes remiasi humanitarikos tezėmis, sudėtingomis tiksliųjų mokslų formulėmis. Tačiau interaktyvių instaliacijų žaismė gali patraukti vaikus, jie taps imlesni įvairioms meno formoms.

Bendros mokytojų ir mokinių parodos ne tik leidžia įžvelgti įtakas, bet ir skatina jaunuosius ieškoti savo stiliaus, leidžia mokiniams jaustis lygiaverčiais kūrėjais, gal šio to išmokyti net savo mokytojus.

Tarp tokių parodų reikėtų paminėti: „Natiurmortas“ (tapytojas Algis Skačkauskas ir jo mokiniai, 2007), „Belaukiant paveikslo: viskas apie moterį“ (tapytoja Eglė Velaniškytė su dukromis ir mokiniais, 2008), „Vizitinė kortelė: mokytojas – mokinys“ (2010), Ingos Dargužytės ir jos mokinių grafikos paroda „Portretai“ (2012), dailininkės Loretos Zdanavičienės ir jos mokinių darbų paroda „Objektas“ (2012) ir t. t.

Tokios ekspozicijos išplečia mokinio sąvoką – netiesioginiais mokiniais tampa ir suaugusieji, o parodų dalyviai vaikai patiria pirmąsias viešumo pamokas. Kartais dailininkai raginami atsigręžti į savo pačių vaikystę, juk sakoma, kad menininkas tol jaučiasi juo esąs, kol savyje jaučia esant vaiką.

Tokių paieškų svarbą itin suaktualina dabar veikianti paroda „Vaikas manyje“. Kuratorės Jūratė Stauskaitė ir Justina Gražytė dalyvauti pakvietė menininkus, pritariančius šiai sentencijai. Gražytė parodą konceptualizavo kaip nuotykį ir pratybas žvelgti į pasaulį vaiko akimis.

Esame įpratę meno kūrinius vertinti pagal kontekstą, autoriaus idėją, formaliąsias kūrinio savybes, pasikliaudami savo skoniu ir pan. O vaikai viską vertina spontaniškai, individualiai ir be jokių išlygų. Šios parodos žiūrovai raginami pažaisti – ne tik gilintis į autorių intencijas, bet ir užmegzti asmeninį ryšį su kūriniais. Stauskaitė kviečia autorius, kad įsiklausytų į vaiką savyje, nebijantį nei sakyti tiesos, nei klysti, neturintį kompleksų, žaidžiantį ir tuo besidžiaugiantį...

Parodai atrinkta 15 autorių, simboliškai pažymint penkioliktąjį galerijos gimtadienį. Žinomi Lietuvos dailininkai, turintys atpažįstamą braižą, atrodo, dar iš tikrųjų jaučia „vaiką savyje“. Tarp jų ir trys buvę J. Stauskaitės Vilniaus vaikų ir jaunimo mokyklos mokiniai – Rokas Dovydėnas, Eglė Lekevičiūtė, Agnė Kuzmickaitė. Konceptualusis keramikas Dovydėnas pabrėžia, kad ši mokykla ypatinga jau vien savo profiliu. Čia siekiama ne tik suteikti vaikams patrauklų užsiėmimą, bet  ir atskleisti, puoselėti, saugoti jų individualumą.

Paroda labai gausi, marga, tačiau jos visuma vieninga. Per atidarymą autoriai buvo nustebinti, pamatę, kaip jų kūrinius interpretuoja vaikai. O ekspozicijos lankytojai piešė bendrą portretą, vadovaujami vieno iš parodos dalyvių Algirdo Gatavecko. Dabar galerijoje nuolatos lankosi vaikų ir jaunimo grupės, vyksta susitikimai su autoriais, diskutuojama apie meną ir apie vaiką savyje...

 

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius