Jau beveik 80 metų vykstančiame prestižiniame muzikų konkurse Belgijoje po poros metų pradės varžytis violončelininkai, bet šiemet keliai į didžiąsias pasaulio scenas atsivėrė dvidešimtmetei smuikininkei iš Pietų Korėjos.
Jau beveik 80 metų vykstančiame prestižiniame muzikų konkurse Belgijoje po poros metų pradės varžytis violončelininkai, bet šiemet keliai į didžiąsias pasaulio scenas atsivėrė dvidešimtmetei smuikininkei iš Pietų Korėjos.
Belgijos karalienė Matilda vėluoja į laureatų paskelbimo ceremoniją, bet salė vis tiek ploja atsistojusi. Juk, jei ne jos vyro proprosenelė, meną mylėjusi Belgijos karalienė Elizabeth, vieno garbingiausių konkursų pasaulyje išvis nebūtų.
1937 m. jis prasidėjo kaip smuikininkų varžybos ir stipresnių už Davidą Oistrachą, legendinį žydą iš Odesos, tada nebuvo. Konkursas vėliau priėmė pianistus, dainininkus ir kompozitorius. Bet kol pastarieji varžosi kasmet, balso, fortepijono ir smuiko stygoms tenka kasmet keistis vietomis. Ir šiemet buvo smuikų eilė, o įtampa čia tokia, kad trūksta stygos.
Ir pasistengti tikrai yra dėl ko. Gal net ne tiek dėl 25 tūkst. eurų, skiriamų už pirmą vietą, kiek dėl galimybės trejus metus groti Japonijos muzikos fondo skolinamu 1708 m. padirbdintu Stradivarijaus smuiku.
Tiesa, iš Japonijos jo iki Europos siųsti nereikės, nes pirmą vietą laimėjo Dži Joung Lim iš Pietų Korėjos, už nugaros palikusi ukrainietį Oleksį Simonenką bei amerikietį Williamą Hageną. Bet laimingi ir jie. Visos trys pirmos vietos garantuoja ne vienus metus kontraktų ir koncertų žymiausiose pasaulio salėse, o kai tau 20, kaip Dži Joung Lim, tai visai neblogai.
Bet, jei manote, kad laimėti Belgijos karalienės konkursą būnant 20 metų, kažkas neįtikėtina, klystate. Tokio amžiaus nugalėtojais tapo bent trys paskutiniai laureatai, tarp jų ir latvė Baiba Skridė 2001 m.
