Balandžio 27 dienos rytą, eidamas 84-uosius metus Vilniuje mirė rašytojas, eseistas, menotyrininkas Tomas Sakalauskas, pranešė Lietuvos rašytojų sąjunga.
Balandžio 27 dienos rytą, eidamas 84-uosius metus Vilniuje mirė rašytojas, eseistas, menotyrininkas Tomas Sakalauskas, pranešė Lietuvos rašytojų sąjunga.
Jis buvo ne tik Lietuvos rašytojų sąjungos, bet ir Lietuvos dailininkų sąjungos bei Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, reto universalumo kūrėjas, savo darbais nusipelnęs įvairioms kultūros sritims – literatūros, dailės, o taip pat teatro ir muzikos propagavimui.
Tomas Sakalauskas gimė 1932 metų vasario 10 dieną Šiauliuose. 1951 – 1956 metais studijavo Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. Baigęs studijas dirbo Vilniaus profsąjungų kultūros klube, žurnale „Tarybinė moteris“, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto muzikos ir literatūros skyriuje. Nuo 1962 metų daugiau kaip tris dešimtmečius dirbo kultūrologinį švietėjišką darbą Švyturio žurnale, buvo kultūros skyriaus vedėjas, išspausdino jame apie 400 straipsnių kultūros tema.
T. Sakalausko kūrybos kraitis – beveik 20 savitų eseistikos knygų, kuriose apmąstoma meno prigimtis, menininko kūrybingumo ir sugestyvumo paslaptys. Tai iškiliausias ir produktyviausias lietuvių eseistas, savo novatoriškomis, originaliomis knygomis atskleidęs iškilių teatralų, dailininkų, muzikantų, rašytojų kūrybos vertę, idėjas, gyvenimus: knyga Beatričė (1982) apie dainininkę Beatričę Grincevičiūtę, knygos Monologai (1981, latvių ir rusų kalbomis išleista 1987) ir Miltinio apologija (1999) apie režisierių J. Miltinį, Esu toks, koks esu (1987) apie dailininką V. Eidukevičių, Antanas Gudaitis (1989), Kelionė (1991) – apie V. K. Jonyną, Regėjimų naktis (1994) apie poetą V. Mačernį, Ketvirtoji dimensija (1998) apie mąstytoją Just. Mikutį ir skulptorių A. Mončį, Žiūrėjimas į ugnį (2002) apie Jurgio Mačiūno, Fluxus kūrėjo, gyvenimą, Liudas Truikys: scenos alchemikas (2005). Plačiai žinomi daug įžymių menininkų pristatantys T. Sakalausko eseistikos rinkiniai Karaliai be karūnos (1976), Kalbantis sfinksas (1978), Šventės mansardose (1992), Išmintingųjų puota (1972), Homo creator (1996), Duetai (1998), originalios idėjos ir sandaros filosofinės prozos knyga Čakona (1994), susitikimų su Vilniaus kūrėjais nuo seniausių laikų iki šių dienų knyga Missa Vilnensis (2006).
2002 m. T. Sakalauskas apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu. Jam suteiktas Nusipelniusio žurnalisto garbės vardas. 1995 m. knyga Čakona pelnė Metų knygos vardą. 1998 m. T. Sakalauskas apdovanotas LR kultūros ministerijos premija už aktualiausius ir ryškiausius kūrinius kultūros temomis. 2006 m. jam paskirta Vyriausybės kultūros ir meno premija.
Urna su Tomo Sakalausko palaikais bus pašarvota Lietuvos rašytojų sąjungoje Vilniuje trečiadienį, laidotuvės – ketvirtadienį Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.
