captcha

Jūsų klausimas priimtas

Politologai: klausimas, ar H. Clinton tikrai atstovauja moterims ir vidurinei klasei

Per šią rinkimų kampaniją kandidatė į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentus Hillary Clinton dėmesį perkelia į vidurinės klasės žmogų, tačiau jai bus sunku įrodyti, kad ji – tokia pati eilinė pilietė, kaip būsimi jos rinkėjai, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius. „Nors Demokratų partija atstovauja darbininkams, H. Clinton nėra darbininkė. Jos ir jos vyro turtas vertas keleto šimtų milijonų. Pastaruoju metu ji uždirba ketvirtį milijono dolerių už vieną paskaitą. [...] Tad manau, kad respublikonai mėgins priminti žmonėms, kad H. Clinton nėra ta, kas dedasi esanti“, – kalba politologas.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Per šią rinkimų kampaniją kandidatė į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentus Hillary Clinton dėmesį perkelia į vidurinės klasės žmogų, tačiau jai bus sunku įrodyti, kad ji – tokia pati eilinė pilietė, kaip būsimi jos rinkėjai, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius. „Nors Demokratų partija atstovauja darbininkams, H. Clinton nėra darbininkė. Jos ir jos vyro turtas vertas keleto šimtų milijonų. Pastaruoju metu ji uždirba ketvirtį milijono dolerių už vieną paskaitą. [...] Tad manau, kad respublikonai mėgins priminti žmonėms, kad H. Clinton nėra ta, kas dedasi esanti“, – kalba politologas.

Clintonų šeimos fondas – dar vienas neigiamą visuomenės nuomonę skatinantis aspektas, nes jam aukojama ne tik iš Vakarų, bet ir iš Saudo Arabijos ar Jungtinių Arabų Emyratų, neretai kaltinamų žmogaus teisių pažeidimais. Todėl, pastebi Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docentė Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė, ne vienam kyla klausimas, kaip H. Clinton, prisistatanti kaip moterų atstovė ir pretenduojanti tapti pirmąja prezidente, atstovaus moterims, jeigu jos fondas gauna lėšų iš tų valstybių, kur moterų teisių nepaisoma.

Sprendimas visai nestebina

H. Clinton pradėjo oficialią rinkimų kampaniją – buvusi Valstybės sekretorė sieks tapti pirmąja Jungtinių Amerikos Valstijų prezidente. Nors iki pačių rinkimų liko dar pusantrų metų, kova dėl, kaip manoma, galingiausio pasaulyje posto įsibėgėja.

Žmona, mama, močiutė, moterų ir vaikų gynėja, senatorė, Valstybės sekretorė, šukuosenų ikona ir 2016 m. prezidento rinkimų kandidatė – taip „Twitter“ paskyroje save įvardija H. Clinton. Kad H. Clinton ketina tapti pirmąja JAV prezidente moterimi, oficialiai paskelbta tik prieš kelias dienas, tačiau tiek politologams, tiek patiems amerikiečiams tai nebuvo staigmena.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius sako, kad tokį jos ėjimą galima buvo įtarti jau prieš kelerius metus: „Manau, kad iš užsienio reikalų ministro pareigų ji atsistatydino vien dėl to, kad ketino kandidatuoti į prezidentus, kad turėtų daugiau laisvės. Taigi tas nutarimas visiškai nestebina.“

Šiuo metu, pastebi politologas, ji yra vienintelė kandidatė, tačiau yra demokratų, kurie rūpinasi, kad tai nebūtų tik H. Clinton karūnacija, kam priešintųsi ir žmonės. „Kalbama apie vieną kitą kandidatą, ypač apie senatorę Elizabeth Warren – kitą moterį, kurios pažiūros kairuoliškesnės, bet kol kad nei ji, nei kiti rimtesni kandidatai nėra pasiskelbę. Būtų didelė išimtis, jei viena pagrindinių JAV politinių partijų suteiktų teisę kandidatuoti tik vienam žmogui“, – kalba K. Girnius.

Tačiau, anot jo, visai kitokia situacija yra respublikonų stovykloje – čia vyks tikrai nuožmi kova.

Įrodyti, kad yra paprasta pilietė, bus sunku

Apie kampaniją oficialiai pranešęs konservatyvių pažiūrų senatorius Randas Paulas pareiškė, kad H. Clinton ,,įkūnija tai, kas blogiausia Vašingtono mašinoje: valdžios aroganciją, slaptumą, interesų konfliktus bei žlugusią lyderystę“. Rinkimuose dalyvauti norėtų ir kubietiško kraujo turintis senatorius Tedas Cruzas. Tačiau tą pačią dieną, kai apie kampanijos pradžią paskelbė dar vienas respublikonas Marcas Rubio, žiniasklaida, rodos, labiau domėjosi tuo, kokį meksikietišką buritą paprastoje užkandinėje pirko H. Clinton.

Oficialią rinkimų kampaniją H. Clinton pradeda bendraudama su paprastais amerikiečiais. Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docentė Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė sako, kad kandidatė tokiai veiklai ryžtasi pasimokiusi iš prieš tai darytų klaidų.

„Ji gavo pamoką, kad reikia per daug nesusireikšminti, nesireklamuoti ir nekurti žvaigždės ar paties svarbiausio asmens įvaizdžio. Dabar matyti, kad yra persiorientuojama ir dėmesys perkeliamas į visuomenę – paprastą vidurinės klasės žmogų“, – pastebi I. Unikaitė-Jakuntavičienė.

Kūdikio besilaukianti juodaodžių šeima, į pensiją išeinanti moteris, verslą pradedantys lotynų amerikiečiai, vedyboms besiruošianti homoseksualų pora – tai keli paprasti žmonės iš internete išpopuliarėjusio reklaminio klipo. Jame ir H. Clinton pasisako sieksianti naujų tikslų – tapti JAV prezidente.

Kaip pastebi politologas K. Girnius, kandidatei gali būti sunku įrodyti, kad ji yra tokia pati eilinė pilietė, kaip būsimi jos rinkėjai. Nors, jo teigimu, Demokratų partiją labiau palaiko juodaodžiai, moterys, gėjai ir imigrantai iš Pietų Amerikos, kurių yra labai daug, kiek šie žmonės palaikys H. Clinton, nežinia.

„Nors Demokratų partija atstovauja darbininkams, H. Clinton nėra darbininkė. Jos ir jos vyro turtas vertas keleto šimtų milijonų. Pastaruoju metu ji uždirba ketvirtį milijono dolerių už vieną paskaitą. Kitaip sakant, per vieną valandą gauna tiek, kiek eilinis Amerikos darbuotojas – per penkerius metus. Tad manau, kad respublikonai mėgins priminti žmonėms, kad H. Clinton nėra ta, kas dedasi esanti“, – kalba K. Girnius.

Primenami skandalai ir kaltinama neskaidria veikla

Billo, Hillary ir Chelsea Clintonų fondas yra ne pelno siekianti organizacija, kaip teigiama, veikianti sveikatos, ekonominės plėtros klausimais, siekianti etninės ir religinės santarvės. Tiek žiniasklaida, tiek H. Clinton konkurentai, kai ji buvo Valstybės sekretorė, prikaišiodavo galimą fondo veiklos neskaidrumą.

Ši tema ypač aktuali dabar, kai pranešama, kad fondas sulaukė ir vis dar sulaukia finansinės paramos iš kitų šalių vyriausybių, kas gali daryti įtaką šalies užsienio politikai. Aukojama ne tik iš Vakarų, bet ir kitų valstybių, pavyzdžiui, Saudo Arabijos ar Jungtinių Arabų Emyratų, neretai kaltinamų žmogaus teisių pažeidimais. Nemažai H. Clinton veiklą kritikuojančių žmonių jungiasi į judėjimą „Stop Hillary“.

I. Unikaitė-Jakuntavičienė pastebi, kad kandidatė kritikuojama ir dėl kitų dalykų: „Galimas respublikonų kandidatas senatorius R. Paulas kaip tik padarė pastabą, kaip H. Clinton, prisistatanti kaip moterų atstovė ir pretenduojanti tapti pirmąja prezidente, atstovaus moterims ir moterų teisėms, jeigu jos fondas gauna lėšų iš tokių valstybių, kur moterų teisių nepaisoma.“

Taip pat, kalba politologė , prisimenamos ir nesėkmės užimant tam tikras pareigas, šeimos klausimai ir buvę skandalai, kurie įnešė daug sumaišties į tuometinę JAV politiką ir visą politinį gyvenimą.

Apie skandalus kalba ir K. Girnius – šie H. Clinton lydi nuo pat pirmų dienų, kai ji buvo pirmoji Amerikos dama. „Daug žmonių nepasitiki Clintonais, laiko juos neskaidriais, mano, kad jie manipuliuoja. O tai, kas įvyko su elektroniniu paštu, – klasikinis pavyzdys. Ji nenaudojo Valstybės departamento elektroninio pašto serverių, turėjo savo serverius ir pati vienašališkai nutarė panaikinti pusę jų, atseit jie buvo asmeniniai“, – primena politologas.

Kitas svarbus aspektas, jo teigimu, – patikimumas: „Ar tai yra žmogus, kuriuo galima pasitikėti, atsižvelgiant į tai, kad ir H. Clinton, ir B. Clintonas tikrai turi nuslėptų gyvenimo momentų, jaučiasi, kad jie skiriasi nuo paprastų žmonių, tad turi kitų privilegijų.“

Tikimasi griežtesnės užsienio politikos

Paramą H. Clinton išsakė dabartinis JAV prezidentas Barackas Obama. Nugalėjęs ją demokratų kovoje 2008 m., vėliau B. Obama pakvietė H. Clinton dirbti Valstybės sekretore. K. Girnius pastebi, kad neretai jos veikla užsienio politikoje pernelyg sureikšminama – nors ji nepaprastai daug keliavo, bet neturėjo didesnio vaidmens sprendžiant esminius JAV politikos klausimus.

„Pavyzdžiui, ji sąmoningai vengė Izraelio ir Palestinos konflikto, o santykius su Rusija iš esmės savo rankose laikė B. Obama. Manau, kad ji jau dabar stengiasi šiek tiek atsiriboti nuo B. Obamos, parodyti, kad yra tvirtesnė, kad, kitaip nei B. Obama, vadovaus ne iš paskos, o iš priekio, kad jos užsienio politika bus griežtesnė, kietesnė, be didesnių nuolaidų. Kitaip sakant, tapusi prezidente, ji griežčiau laikytųsi Rusijos atžvilgiu, labiau remtų Ukrainą, tuo atžvilgiu turbūt labiau palaikytų ir Lietuvos valdžios poziciją“, – svarsto K. Girnius.

Tarp 112 valstybių, kurias H. Clinton aplankė būdama sekretore, yra ir Lietuva. Tačiau, anot politologo, šio fakto taip pat nereikėtų sureikšminti.

Nors iki prezidento rinkimų liko dar pusantrų metų, anot I. Unikaitės-Jakuntavičienės, dabar – itin svarbus laikas, nes kandidatai gali išryškinti problemas, pasitikrinti ir užmegzti ryšius su žiniasklaida: „Žiniasklaida jau pradeda domėtis kandidatais, bando atsirinkti, kuris gali būti svarbesnis, todėl tas laikotarpis svarbus ir visuomenei, ir žiniasklaidai, ir pačiam kandidatui. O kandidatas turi laiko užmegzti santykius, įtvirtinti arba pakoreguoti savo įvaizdį, kad labiau tiktų eiti pareigas, į kurias pretenduoja.“

Šiuo metu JAV žiniasklaida plačiai nušviečia kiekvieną H. Clinton žingsnį. Mamona, kad ne mažesnio dėmesio sulauks ir išrinktas respublikonų kandidatas, o apžvalgininkai teigia, kad ilga ir nuožmi kova dar priešakyje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...