captcha

Jūsų klausimas priimtas

Emigrantų užsienyje įgytą patirtį darbdaviai vertina kaip trūkumą

Klausiant tiesmukai, darbdaviai pripažįsta, kad lietuvių užsienyje įgytą patirtį jie vertina kaip trūkumą, o ne privalumą. Taip tvirtina Viešosios politikos ir vadybos instituto vadovas Egidijus Barcevičius, remdamasis instituto atlikta darbdavių apklausa.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Klausiant tiesmukai, darbdaviai pripažįsta, kad lietuvių užsienyje įgytą patirtį jie vertina kaip trūkumą, o ne privalumą. Taip tvirtina Viešosios politikos ir vadybos instituto vadovas Egidijus Barcevičius, remdamasis instituto atlikta darbdavių apklausa.

„Klausiant, ką jie rinktųsi, ar žmogų, kuris įgijo tam tikros patirties užsienyje, ar panašios kvalifikacijos žmogų, kuris įgijo darbinės patirties Lietuvoje, darbdaviai labiau linkę rinktis Lietuvoje darbinės patirties įgijusius žmones“, – aiškina E. Barcevičius. Jis pabrėžia, kad tokia pozicija tėra viena medalio pusė.

Tik 10 proc. grįžusiųjų neranda darbo

E. Barcevičiaus tvirtinimu, vienareikšmiškai kalbėti apie visus grįžusius emigrantus negalima. Esą juos derėtų skirtyti į grupes. Pagrindinis tokio skirstymo aspektas, kurį įvardijo ekspertas, – ar iš užsienio grįžę žmonės Lietuvoje susiranda darbą.

„Klausiant, ar tie žmonės, kurie norėjo įsidarbinti, susirado darbą, matome, kad tarp visų grįžusiųjų tik maždaug 10 proc. teigia, jog darbo ieškojo, bet nerado. Žiūrint specifiškai, tai, kokio pobūdžio darbą susirandi, nebūtinai reiškia, kad tas darbas yra mėgstamas, kad džiugina“, – atkreipia dėmesį LRT Radijo pašnekovas.

Anot E. Barcevičiaus, žmonės, kurie užsienyje dirbo nekvalifikuotus darbus, dažnai patiria sunkumų, bandydami prisitaikyti Lietuvoje. Jo teigimu, taip yra todėl, kad čia surastas darbas dažnai yra sudėtingesnis. Tokia padėtis gali paskatinti grįžusius lietuvius vėl emigruoti į užsienį.

„Galime pastebėti, kad tie žmonės, kurie užsienyje dirbo kvalifikuotus darbus, Lietuvoje jaučia, jog užsienyje įgytas, parsivežtas žinias jie sugeba čia pritaikyti. Jiems nėra taip sudėtinga integruotis. Pakartotinė išvykimo tikimybė taip pat yra, bet pakartotiniai išvykimo motyvai tampa ne tik tai, kad Lietuvoje nepavyko integruotis ar nepavyko susirasti to darbo ir to atlyginimo, kurio norėta“, – komentuoja E. Barcevičius.

Jis prideda, kad tokie žmonės gali išvykti, nes nori užsienyje tęsti mokslus, įgyti naujos patirties ar pan., bet po to vėl gali grįžti į Lietuvą.

Aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams nekyla keblumų su darbdaviais

Viešosios politikos ir vadybos instituto vadovas atkreipia dėmesį, kad, klausiant tiesmukai, darbdaviai pripažįsta, jog labiau yra linkę į darbą priimti žmones, patirties įgijusius Lietuvoje. Pasak E. Barcevičiaus, atlikta apklausa rodo, kad patirtį, įgytą užsienyje, darbdaviai vertina kaip trūkumą.

„Klausiant, ką jie rinktųsi, ar žmogų, kuris įgijo tam tikros patirties užsienyje, ar panašios kvalifikacijos žmogų, kuris įgijo darbinės patirties Lietuvoje, darbdaviai labiau linkę rinktis Lietuvoje darbinės patirties įgijusius žmones“, – aiškina LRT Radijo pašnekovas.

Jis pabrėžia, kad tokia pozicija tėra viena medalio pusė. Apklausiant aukštesnę kvalifikaciją turinčius ir patirties užsienyje įgijusius į Lietuvą sugrįžusius emigrantus, rezultatai parodė kitokią situaciją.

„Matome, kad žmonėms, kurie yra aukštesnės kvalifikacijos, kurie šiek tiek lengviau susiranda darbą Lietuvoje, su darbdaviais nekyla didelių problemų. Klausiant jų pačių, ar jų žinias, gebėjimus darbdaviai įvertino, matome, kad labai dažnai pasirenkamas atsakymas – taip, žinoma, įvertino žinias ir įgūdžius“, – pastebi E. Barcevičius.

P. Vertelka: atgal išvyksta ne dėl darbo trūkumo

Problemų, susirandant darbą, nekilo ir devynerius metus Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) praleidusiam Jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ vadovui Pauliui Vertelkai. Programa „Kurk Lietuvai“ – profesinio tobulinimo ir gerosios užsienio praktikos pritaikymo programa Lietuvoje.

„Prisitaikyti Lietuvoje sekėsi puikiai, nes čia jau esu likęs daugiau nei dvejus metus, nors buvau išvykęs daugiau kaip devynerius metus“, – įsitikinęs P. Vertelka. JAV jis baigė mokyklą, studijavo ir dirbo, o įgytą patirtį vertina labai pozityviai ir tvirtina, kad šią patirtį įvertino ir Lietuvos darbdaviai.

„Aš asmeniškai su tuo [kad darbdaviai užsienyje įgytą patirtį vertina kaip trūkumą – LRT.lt] tikrai nesusidūriau. Kalbant apie „Kurk Lietuvai“, turbūt pasižymime privalumu, kad suteikiame pereinamąjį laikotarpį, kuris išsprendžia šią – darbdavio nepripažinimo iš užsienio grįžusio žmogaus – problemą. Kai žmogus Lietuvoje metus dirba programoje, ta problema galbūt sumažėja“, – svarsto P. Vertelka.

Jis taip pat pastebi, kad dauguma į Lietuvą grįžusių emigrantų geba sėkmingai prisitaikyti ir susirasti darbą, o atgal į užsienį išvyksta ne dėl to, kad nerado patinkančio darbo ar norimo uždarbio.

„Nepasakyčiau, kad žmonės susiduria su kažkokiomis konkrečiomis problemomis, kurios priverčia juos išvažiuoti. Tikrai galiu patvirtinti, kad dalis vis dėlto išvažiuoja, bet jie išvažiuoja kažkokiam trumpam pakartotiniam laikui: tęsia mokslus, pasitaiko karjeros vingis. Pakartotiniai išvykstančių mintyse išlieka, kad anksčiau ar vėliau jie grįš atgal“, – teigia P. Vertelka.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close