captcha

Jūsų klausimas priimtas

Merų rinkimų rezultatai – rimtas signalas TS-LKD?

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai šie merų rinkimai ir ypač – jų antrasis turas – yra rimtas signalas, nes jie tampa rajoninių merų partija, mano Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytojas politologas Alvydas Medalinskas. Savo ruožtu Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius politologas Aligis Krupavičius priduria, kad lyderių problema šiai patrijai darys meškos paslaugą Seimo rinkimuose.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai šie merų rinkimai ir ypač – jų antrasis turas – yra rimtas signalas, nes jie tampa rajoninių merų partija, mano Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytojas politologas Alvydas Medalinskas. Savo ruožtu Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius politologas Aligis Krupavičius priduria, kad lyderių problema šiai patrijai darys meškos paslaugą Seimo rinkimuose.

„Man atrodo, kad šie rinkimai (ir taip pat antrasis turas) konservatoriams yra labai rimtas aliarmo skambutis, jei kalbame apie miestus. Pažiūrėkime, kodėl konservatoriai taip stipriai sureagavo į Andriaus Kupčinsko pralaimėjimą – dėl to, kad iš esmės jų nebelieka lyderių pozicijose didžiuosiuose miestuose“, – teigia A. Medalinskas. 

TS-LKD partijai antrasis mero rinkimų turas buvo nesėkmingas. Didžiuosiuse miestuose visi į antrą turą patekę šios politinės jėgos kandidatai patyrė skaudžius pralaimėjimus. Kaune mero pareigas ėjęs konservatorius A. Kupčinskas pralaimėjo verslininkui Vislvaldui Matijošaičiui. Klaipėdoje Seimo narė Agnė Bilotaitė triuškinamai nusileido liberalui Vytautui Grubliauskui, o Panevėžyje Maurikijus Grėbliūnas buvo įveiktas visuomeninio judėjimo „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ atstovo Ryčio Mykolo Račkausko.

„Kaune dabar pralošė, Klaipėdoje – triuškinančiai pralošė, Šiauliuose, Panevėžyje – blogai, Alytuje, Marijampolėje – blogai. Iš esmės ką jie turi? Konservatoriai savivaldos rinkimuose tampa labiau rajoninių merų partija, jei mes kalbame apie savivaldą“, – konstatuoja A. Medalinskas.

Paklaustas, kodėl taip atsitiko, politologas svarsto, kad gali būti, jog konservatoriai pradeda orientuotis į tokias savivaldos problemas, kurios būdingos ir kitoms partijoms. „Rajonuose, jei tvirtai užsikalei kuoliukus, išvalei visą aplinką nuo oponentų, gana tvirtai laikai valdžią, gali būti perrinktas. Dėl to tie perrinkimai […] yra gana reguliarus dalykas. […] Konservatoriai dar iš inercijos juda šia linkme, o liberalai ima naujas aukštumas. Taigi jiems [TS-LKD] tai yra labai rimtas iššūkis dešinėje“, – mano MRU dėstytojas.

Savo ruožtu KTU profesorius politologas A. Krupavičius pastebi, kad vis dėlto TS-LKD rezultatai yra labai prieštaringi, tačiau pripažįsta, kad didžiuosiuose miestuose jie praranda pozicijas. „Jei žiūrėsime į bendrą balsų skaičių, jis nėra mažas. Antras dalykas, merų skaičius, kurį jie turės po šių rinkimų, irgi bus gana aukštas – tai bus antra partija pagal merų skaičių. Bet kitas dalykas, be abejo, yra tas, kad jie praranda Kauną, Panevėžį – didieji miestai yra ta vieta, kur TS-LKD pozicijos yra susvyravę“, – sako politologas.

A. Krupavičius atkreipia dėmesį ir į lyderių problemą, kuri esą bus daug aštresnė Seimo rinkimuose. „Savivaldybių tarybų rinkimuose ar merų rinkimuose vienaip ar kitaip dalyvauja vietos politikai. O dabartinis [konservatorių] lyderis, jo neigiamas reitingas, prastas vertinimas visuomenėje tikrai darys meškos paslaugą Seimo rinkimuose, daug didesnę nei šiuose savivaldybų tarybų rinkimuose“, – mano A. Krupavičius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Merų ir savivaldybių tarybų rinkimai

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...