captcha

Jūsų klausimas priimtas

Politikos apžvalgininkams „gana aukštas“ rinkėjų aktyvumas kelia juoką

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, antrojo merų rinkimų turo metu rinkėjų aktyvumas buvo gana aukštas. Tačiau politologams ir politikos apžvalgininkams tai kelia juoką.
 
A. Kubaičio (BFL) nuotr.
A. Kubaičio (BFL) nuotr.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, antrojo merų rinkimų turo metu rinkėjų aktyvumas buvo gana aukštas. Tačiau politologams ir politikos apžvalgininkams tai kelia juoką.

VRK duomenimis, antrojo merų rinkimų turo metu žmonės balsavo vangiau nei pirmojo. Likus pusvalandžiui iki rinkimų apylinkių darbo pabaigos, savo balsą atidavė 33 proc. rinkėjų.

VRK pirmininko Z. Vaigausko teigimu, sudėjus sekmadienio ir kitų šios savaitės dienų balsavimo rezultatus, tikimasi, kad antrojo merų rinkimų turo metu balsavo iki 39 proc. rinkėjų. „Rinkėjų aktyvumas buvo gana aukštas, […] bendras aktyvumas, tikimės, bus [...] 38–39 proc.“, – teigia VRK pirmininkas. 

Tačiau viešųjų ryšių ekspertui Linui Kontrimui toks „gana aukštas“ aktyvumas kelia juoką. „Mes [LRT Radijo specialios laidos dalyviai] todėl ir juokiamės, kad imama džiaugtis tik maža dalimi rinkėjų, atėjusių į rinkimus, kai iš tikrųjų dideliu aktyvumu turėtų būti vadinamas 72–74 proc. Tai jau yra tai, ko turime siekti“,– įsitikinęs jis.  

L. Kontrimo teigimu, toks nykstantis rinkėjų aktyvumas perša mintį, ar tik nereikėtų pasvarstyti apie privalomą dalyvavimą rinkimuose ir pilietinės pareigos vykdymą. Tačiau politologas Mažvydas Jastramskis kelia klausimą, ar tikrai norime, kad žmonės, kurie nelabai žino net politikų pavardžių, eitų į rinkimus ir balsuotų. „Pagal ką jie balsuotų? Pagal tai, ar pavardė patinka?“ – svarsto politologas.

Jis teigia esąs visiškai prieš privalomo balsavimo idėją, nes tokio balsavimo rezultatai gali nustebinti pačius tautiečius. „Privalomo balsavimo rezultatai gali būti tokie, kad atsibusime Lietuvoje, kokios gal nelabai ir norėtume matyti“, – mano M. Jastramskis.

Politologo teigimu, savivaldos rinkimai pagal svarbą rikiuojasi po Prezidento ir po parlamento rinkimų, nes juose nėra sprendžiamas šalies likimas. Taigi, politologo nuomone, normalu, kad į juos eina mažiau žmonių.

„Kiekvienoje šalyje yra standartas, kiek vidutiniškai žmonių ateina į [savivaldos] rinkimus. Pas mus tai yra apie 50 proc., šiek tiek mažiau nei 50 proc. Normalu, kad, savivaldos rinkimuose, net įvedus tiesioginius merų rinkimus, vis tiek nepriartėjame prie tos ribos“, – teigia M. Jastramskis, pridurdamas, kad daliai žmonių apskritai nerūpi politika.

DELFI.lt vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė įžvelgia bendruomeniškumo problemą, lietuviai esą per mažai bendruomeniški. „Jei pasižiūrėtume į sociologinius tyrimus, […] koks yra mūsų įsitraukimas į savanoriavimą, bendruomeninį gyvenimą, jis, palyginus su Vakarų Europa, pavyzdžiui, Skandinavija, kur balsavimo rezultatai siekia turbūt 80 proc. ir pan., žinoma, yra daug menkesnis“, – mano M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Jos manymu, kol žmonės nepajaus, kad jų sprendimai kažką lemia, tol situacija nesikeis. „Kol žmonės nepajaus, kad jie tiesiogiai gali paveikti ir iš tiesų kažką lemti, kad kažkas keičiasi, kad išrenka tokį politiką, kuris realiai daro permainas, o ne imituoja jas, tol tai ir matysime“, – įsitikinusi DELFI.lt vyr. redaktorė. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Merų ir savivaldybių tarybų rinkimai

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...