captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Amerikos balso“ archyvai. Savo eilėraščius skaito A. Nyka-Niliūnas

Prisimenant poetą Alfonsą Nyką-Niliūną, siūlome pasiklausyti 1974 m. „Amerikos balso“ įrašo. Tais metais pasirodė poezijos rinkinys „Vyno stebuklas“, kurį išleido Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas Čikagoje. Poeto kūrybą pristato žurnalistas Jurgis Blekaitis, savo eilėraščius skaito A. Nyka-Niliūnas.
booksfromlithuania.lt nuotr.
booksfromlithuania.lt nuotr.

Prisimenant poetą Alfonsą Nyką-Niliūną, siūlome pasiklausyti 1974 m. „Amerikos balso“ įrašo. Tais metais pasirodė poezijos rinkinys „Vyno stebuklas“, kurį išleido Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas Čikagoje. Poeto kūrybą pristato žurnalistas Jurgis Blekaitis, savo eilėraščius skaito A. Nyka-Niliūnas.

Ką tik išėjo naujas, A. Mackaus knygų fondo išleistas A. Nykos-Niliūno poezijos rinkinys „Vyno stebuklas“. Šia proga apie A. Nykos-Niliūno poeziją keli žodžiai. Prie mikrofono – J. Blekaitis.

Po ilgokos tylos tai – ketvirta poeto knyga. 1946 m. Vokietijoje jis debiutavo su rinkiniu „Praradimo simfonijos“.  Vėliau Amerikoje 1953 m. pasirodė „Orfėjaus medis“, laimėjęs „Aidų“ žurnalo premiją, o dar po ketverių metų – „Balandžio vigilija“. A. Nykos-Niliūno balsas nuo pat pradžios skambėjo kaip naujas, gilus, itin savitas. Poetas netrukus buvo pripažintas kaip visiškai prasiskleidusios – jau po karo išeivijoje – kartos vienas ryškiausių poezijos atstovų.

Jo kūryboje visu gaivališkumu prabyla gimtosios žemės, tarsi vienintelės tikrovės, išgyvenimas. Drauge jo lyrikon įsilieja visas didžiulis Vakarų kultūrinis paveldėjimas, antikinės šaknys su klasiškais motyvais bei strofika, romantiškas herojinis mostas, kovingumas, nerimas, mūsų amžiaus ieškanti mintis. Jo poetinė dikcija – vienkartinė, neaidinti senesniųjų mūsų poetų balsu, nepamėgdžiota bendralaikių ar jaunesniųjų. Kupinai pakrautas veržlaus esmės ieškojimo ir gyvo jausmo, jo žodis plaukia laisvai ir drauge preciziškai, taupiai.

Kolektyvinėje knygoje „Lietuvių literatūra svetur“ apie poeziją rašęs Antanas Vaičiulaitis kalba apie A. Nyką-Niliūną kaip apie pirmąjį lyriką-tapytoją, kuris savo vaizdinio spalvingumo semiasi iš meno: nuo antikinių vazų, nuo renesanso tapytojų iškilmingumo ir puošnumo, nuo rokokinių Jeano-Honoré Fragonard`o ir Jeano-Antoine`o Watteau ligi Marco Chagallo. Tačiau, tęsia autorius, nuostabaus vaiskumo, originalumo ir sugestyvumo paveikslus poetas išplėšia ir iš gamtos.

Pastebėjęs A. Nykos-Niliūno žodžio totalinį būtinumą ir tikrumą, A. Vaičiulaitis pabrėžia, kad jo poezijos metafizinis pradas yra ne koks samprotavimas, o pats jo gyslų kraujo plakimas, jo alsavimas, jo būtybės šauksmas. Tuo egzistenciniu balsu ir išgyvenimu A. Nyka-Niliūnas kaip tik toks dabartinės netikros, o drauge trokštančios tiesą, teisybę ir prasmę išgirsti gadynės poetas, nurodoma knygoje „Lietuvių literatūra svetur“.

O dabar – žodis poetui. Štai jis skaito keletą savo eilėraščių.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...