captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekspertė: Lietuvoje gali daugėti užsienio prekybos tinklų

Prekybos tinklų parduotuvių Lietuvoje daugėja nesmarkiai, bet artimiausiu metu Lietuva dėl įvesto euro ir geros ekonominės padėties gali pritraukti daugiau prekybos tinklų iš kitų šalių, tvirtina „Danske banko“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Prekybos tinklų parduotuvių Lietuvoje daugėja nesmarkiai, bet artimiausiu metu Lietuva dėl įvesto euro ir geros ekonominės padėties gali pritraukti daugiau prekybos tinklų iš kitų šalių, tvirtina „Danske banko“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė.

„Matysime ir naujų prekybos tinklų, ateinančių į Lietuvos rinką, nes Lietuva tampa pakankamai patraukli investicijoms. Be to, demografinės padėties prastėjimą iš dalies atsveria ekonomikos vystymosi tempai ir vartojimo lygio augimas“, – prekybos tinklų ateitį Lietuvoje prognozuoja ekspertė.

Parduotuvių statoma du–tris kartus mažiau

Anot L. Vilimo, intensyviausia lietuviškų prekybos tinklų plėtra jau likusi praeityje. 2000–2005 m., pasak LRT Radijo pašnekovo, pagrindiniai Lietuvoje prekybos tinklai – „Maxima“, „Iki“, „Rimi“ ir „Norfa“ – per metus atidarydavo du–tris kartus daugiau parduotuvių nei pastaruoju metu.

„Bent jau pagrindinių prekybos tinklų plėtra yra pasibaigusi. Per metus atidaromų visiškai naujų parduotuvių, kurios nepakeičia jau esamų, skaičius neviršija 10 parduotuvių kiekviename prekybos tinkle. Intensyviausi laikai, kai buvo atidaroma 20–30 parduotuvių per metus, tikrai yra praeity“, – tvirtina L. Vilimas.

Jis pastebi, kad žmonėms gali atrodyti, jog pastaruoju metu parduotuvių atsidaro vis daugiau, nes prekybos tinklai uždaro esamas ir atidaro naujas parduotuves arba imasi renovuoti senuosius pastatus.

G. Gečiauskienė: euras traukia užsienio bendroves

Pasak „Danske banko“ Finansų rinkų departamento direktorės G. Gečiauskienės, Lietuvoje prekybos tinklų gali gausėti dėl palankių ekonominių sąlygų – augančios ekonomikos ir didėjančio vartojimo.

„Vienas iš pagrindinių šalies ekonomikos variklių – vartojimas. Pastaruosius keletą metų Lietuvos ekonomikos augimas buvo nuoseklus. Toliau jį matome daugmaž tokį patį, todėl natūralu, kad vartotojai tampa labiau pajėgūs pirkti. Jų pajėgumas proporcingai, nuosekliai auga“, – sako ekspertė.

Ji pabrėžia, kad tai traukia ir užsienio bendroves, kurios, matydamos šalies ekonomikos perspektyvas ir jos raidą, susidomi mūsų šalimi. Be to, teigiamą įtaką daro euro įvedimas, nes užsienio bendrovėms lengviau valdyti Lietuvoje įsteigtas parduotuves: netenka patirti finansinių nuostolių dėl kintančio valiutos kurso, nereikia mokėti už pinigų keitimą ar kitas su valiuta susijusias paslaugas.

„Matysime ir naujų prekybos tinklų, ateinančių į Lietuvos rinką, nes Lietuva tampa pakankamai patraukli investicijoms. Be to, demografinės padėties prastėjimą iš dalies atsveria ekonomikos vystymosi tempai ir vartojimo lygio augimas“, – prekybos tinklų ateitį Lietuvoje prognozuoja G. Gečiauskienė.

L. Vilimas: žmonės gali nuspręsti – bus statoma parduotuvė ar parkas

L. Vilimas pripažįsta, kad kai kuriose Lietuvos vietose parduotuvių koncentracija yra didelė, bet akcentuoja, kad tai dažniausiai yra išskirtiniai atvejai. Be to, kur gali būti statoma prekybos tinklo parduotuvė, nusprendžia ne pats tinklas.

„Tikrai nėra taip, kad prekybos tinklas nusprendė – norėčiau čia pastatyti parduotuvę, nusipirksiu ar išsinuomosiu tą plotą ir taip padarysiu. Tikrai taip nevyksta. Tai yra gana ilgas ir sudėtingas procesas, kuris vykdomas per savivaldybes“, – sako L. Vilimas. Jis prideda, kad, kreipdamiesi į savivaldybę, gyventojai turi galimybę pasiekti, jog laisvame plote atsirastų parkas ar kita laisvalaikio zona, o ne prekybos centras. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close