captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Amerikos balso“ archyvuose – Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos minėjimas

1963 m., minint Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos 40-ąsias metines, Niujorke, „Carnegie Hall“ centre, vyko Mažosios Lietuvos minėjimas. Apie jį per „Amerikos balso“ radiją kalbėjo žurnalistas Povilas Labanauskas.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

1963 m., minint Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos 40-ąsias metines, Niujorke, „Carnegie Hall“ centre, vyko Mažosios Lietuvos minėjimas. Apie jį per „Amerikos balso“ radiją kalbėjo žurnalistas Povilas Labanauskas.

Sausio 19 dieną Niujorke buvo apžvelgtas kito uostamiesčio anapus Atlanto – Klaipėdos – gyvenimas Lietuvos laisvės metais. Karnegio tarptautiniame centre iškilmės pradėtos tradicine Prūsų Lietuvos giesme.

Iškilmes pradėjęs Mažosios Lietuvos bičiulių sąjungos pirmininkas Martynas Brakas, pristatęs garbės prezidiumą sudariusius pirmąjį Klaipėdos krašto gubernatorių, Lietuvos generalinį konsulą Niujorke Joną Budrį ir kelis Klaipėdos veikėjus, žodį tarti pakvietė generalinį konsulą Joną Budrį.

Apžvelgęs savo prisiminimuose Mažosios Lietuvos Tarybos pastangas, kad Versalio taikos sutarties nuostatai būtų tesėti, ir padėtį prieš 40 metų, Jonas Budrys pastebėjo:

„Galima sakyti, mūsų bočiai už ką kovojo, apie ką svajojo, galų gale įvyko. Sakysim, į vieną pusę, į kitą pusę, bet susijungė apkarpyta iš dalies. Vieni – be Vilniaus krašto, kiti ten – be visos Mažosios Lietuvos, bet idėja, svajonė įvyko. Tas pakėlė moralę visos Lietuvos. Tas davė Lietuvai uostą ir, kaip aš tada sakiau Kaune, davė Lietuvai plaučius.“

Po to buvo pakviestas žodį tarti žmogus, kuriam teko dalyvauti tarptautinėse derybose dėl Klaipėdos krašto perleidimo Lietuvai. Savo išsamiame žodyje dabartinės Lietuvos delegacijos Pavergtųjų Europos Tautų Seime pirmininkas Vaclovas Sidzikauskas pabrėžė:

„Pirmasis pasaulinis karas buvo vestas ir baigtas tautų apsisprendimo obalsiu. Tą pačią dieną, kai buvo baigtas karas, tai yra 1918 metų lapkričio 11-ąją, Tilžėje buvo įkurta Prūsų Lietuvių Susivienijimo Tautos Taryba, kuri savo 1919 metų balandžio 8 dienos rašte Paryžiaus Taikos konferencijos pirmininkui reikalavo tautų apsisprendimo teisės Mažajai Lietuvai iki Labguvos, Įsruties, Gumbinės, Vėluvos, Darkiemio ir Golpadės apskričių imtinai ir leisti toms žemėms susijungti su Didžiąja Lietuva vienoje Lietuvos valstybėje. To paties reikalavo ir Lietuvos delegacija Taikos konferencijoje 1919 metų kovo 24 dieną įteiktame memorandume. Dėl to atsirado kitas istorinis faktas – į Versalio taikos sutartį tapo įrašytas 99-asis straipsnis, kuriuo į šiaurę nuo Nemuno plytinčioji Mažosios Lietuvos dalis su Nemuno žiotimis ir Klaipėdos uostu, nuo to laiko Klaipėdos kraštu vadinama, buvo atskiriama nuo Vokietijos, šią pastarąją įpareigojant pripažinti Santarvės valstybių padarysimą dėl tų žemių sprendimą. 1923 metų vasario 16 dieną ambasadorių konferencija padarė nutarimą perleisti Lietuvai suverenumą į Klaipėdos kraštą.“

Minėjimo proga Karnegio salėje buvo suruošta dokumentinė ir nuotraukų paroda. Martynas Brakas nušvietė, kaip užmirštas Vokietijos užkampis – Klaipėdos uostas – Lietuvos valstybės sudėtyje per 16 metų užaugo į stambų tarptautinės prekybos uostą. Kai vietoj lentpjūvių, į kurias Nemunu buvo plukdomi sieliai, augo laivų statyba, celiuliozės ir maisto eksporto fabrikai, įsikūrė tiesioginis keleivių ir prekių susisiekimas Niujorkas–Klaipėda, kuris pradėjo Baltijos–Amerikos liniją, tęsė skandinavų ir Amerikos liniją ir galop švedų ir Amerikos liniją bei „McCormack“ lines.

Klaipėdoje 1924 metais lankėsi Amerikos karo laivų grupė, ir admirolas padėjo vainiką  prie nežinomojo kareivio kapo Karo muziejaus sodelyje Kaune.

Įsikūrė Lietuvos laivų bendrovė, kuri 1939 metais turėjo keliolika okeaninių laivų. Ten stovėjo Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“ ir keliasdešimt buriavimo laivų.

Lietuvos valstybei nuolat gilinant uostą ir tobulinant įrengimus, vienas stambiųjų darbų buvo baigtas prieš 30 metų, kai buvo pagilintas ir sutvarkytas naujas uosto baseinas ir krantinės. Dėl to Martynas Brakas pareiškė:

„Šita vėliava, gerbiamieji, yra iš Klaipėdos. Ji plevėsavo prieš 30 metų Klaipėdos uoste, kai danų firma baigė didžiojo Klaipėdos uosto baseino statybą. Buvo, žinoma, atitinkama ceremonija. Tas danas, kuris tose ceremonijose dalyvavo, neiškentė ir, visam kam pasibaigus, įsikišo šitą vėliavą į čemodaną atsiminimui. Vėliau Danijoje, kai ten patekau kaip pabėgėlis, jis ją man perdavė linkėdamas, kad ją vėl sykį turėtume progos pakelti laisvoje Klaipėdoje.“

Minėjimas baigtas Amerikos ir Lietuvos himnais.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close