captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Amerikos balso“ archyvuose – apie K. Jurgėlos knygą „Lietuva – laisvės avanpostas“

1976 m. Vašingtone buvo pristatyta istoriko Konstantino  Jurgėlos  knyga „Lietuva – laisvės avanpostas“. Reportažą apie pristatymo iškilmes „Amerikos balso“ radijui parengė žurnalistas Kęstutis Čižiūnas. K. Jurgėla dešimtmetį  buvo Amerikos lietuvių informacinio centro  Niujorke  direktoriumi, korespondentu prie Jungtinių Tautų  ir daugiau kaip du dešimtmečius  vadovavo Amerikos balso lietuvių skyriui.
D. Pilinkienės (BFL) nuotr.
D. Pilinkienės (BFL) nuotr.

1976 m. Vašingtone buvo pristatyta istoriko Konstantino  Jurgėlos  knyga „Lietuva – laisvės avanpostas“. Reportažą apie pristatymo iškilmes „Amerikos balso“ radijui parengė žurnalistas Kęstutis Čižiūnas. K. Jurgėla dešimtmetį  buvo Amerikos lietuvių informacinio centro  Niujorke  direktoriumi, korespondentu prie Jungtinių Tautų  ir daugiau kaip du dešimtmečius  vadovavo Amerikos balso lietuvių skyriui.

Amerikos lietuvių katalikų organizacijos Lietuvos vyčių Vašingtono skyrius praėjusį šeštadienį suruošė istoriko Konstantino Jurgėlos naujausios knygos pristatymą. Sostinės centre, Armijos ir karo laivyno klubo patalpose, programą pradėjo Vašingtono skyriaus pirmininkė Ieva Migonytė.

Ji nurodė, kad šiuo renginiu kartu pagerbiamas autorius – daktaras Konstantinas Jurgėla, visuomenei prisistatęs su nauju brandžiu savo istoriniu veikalu „Lietuva – laisvės avanpostas“. Toje angliškai parašytoje knygoje analizuojami istoriniai Rusijos ir Lietuvos santykiai.

Pirmininkė Migonytė pirmoji kalbėtoju pakvietė JAV Kongreso narį Edwardą Derwinskį iš Ilinojaus.

„Kaip jūsų pirmininkė jau pastebėjo, labai svarbu ypač pabrėžti reikalą išsaugoti unikalią Lietuvos kultūrą, kalbą ir papročius. Jūs šiuo metu daug geriau žinote negu aš, kad viena iš problemų, su kuriomis šiuo metu susiduria Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių – Latvijos bei Estijos – gyventojai, yra sąmoningai vykdoma rusinimo politika, kuria tolydžio engiama kalba, kultūra, religiniai įsitikinimai ir papročiai. Todėl mums čia, laisvame pasaulyje, ypač jums, kurie esate lietuvių kilmės, dera, kur tik sąlygos leidžia, visomis išgalėmis išlaikyti savo kultūrinį veidą. Tad aš jus visus raginu remti tokias organizacijas, kaip Lietuvos vyčiai, ir remti visas programas, kurių tikslas – jūsų kultūros puoselėjimas laisvame pasaulyje. Ir aš esu tikras, kad ateis diena, kai jūs laisvai puoselėsite tą didžią lietuvišką dvasią, papročius, kalbą ir prisirišimą prie savo Bažnyčios. Ateis diena, kai jūs padėsite atstatyti laisvą Lietuvą. Daktaro Jurgėlos darbai tuos metus buvo aiškus gairių ir ryžto pavyzdys siekiant nugalėti sunkias kliūtis.“

Autorių taip pat sveikino Lietuvos atstovas Vašingtone – daktaras Stasys Bačkis, kuris prisiminė sausio 15 dienos svarbą.

„Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį, kad ši diena, sausio 15-oji, yra istorinė Lietuvos diena, kai Lietuva išlaisvino Klaipėdą. Tose išlaisvinimo kovose daktaras Jurgėla kaip tik dalyvavo ir buvo sužeistas. Tad tai ne tik istorinė diena – kartu turime ir istorinį vyrą, kuris visas savo jėgas, savo talentą, visą savo gyvenimą atidavė ir dirbo Lietuvos labui.“

Naują daktaro Jurgėlos knygą trumpai apžvelgė teisininkas daktaras Aleksandras Plateris.  Jis nurodė, kad knyga yra Lietuvos ir Rusijos santykių apžvalga nuo Tado Kosčiuškos laikų, ir pabrėžė, kad tai svarbus šaltinis tiek tiems, kurie domisi Lietuvos praeitimi, tiek tiems, kurie nori dirbi Lietuvos atkūrimui.

„Knyga yra pilna labai vertingos informacijos apie Lietuvos gyvenimą caro laikais ir prie bolševikų. Mums svarbu, kad ta knyga parašyta anglų kalba, nes tada ji prieinama ne tik mums, bet ir čia gimusiems, čia užaugusiems lietuviams ir tiems, kurie domisi Lietuvos byla. Svarbu reikalui esant surasti informacijos apie santykius su rusais, sukilimus, spaudos draudimą, vežimą į Sibirą, bet ką kita. Tą viską galima rasti smulkiai ir išsamiai daktaro Jurgėlos knygoje.“

Po oficialaus pristatymo, paklaustas apie savo knygos turinį ir jos ruošimo darbus, pasisakė pats autorius daktaras Jurgėla.

„Lietuvos šaulių sąjunga tremtyje norėjo parašyti apie Lietuvos kolonizaciją, rusinimą, persekiojimus, apie lietuvių kovą už savo teises ir nepriklausomybę. Aš sutikau, ir ta knyga buvo parašyta maždaug per pusantrų metų. Daugiausia – 1974 metais, o pernai, kadangi leidimas kiek užtruko, buvo tik naujausi patikslinimai, pavyzdžiui, Antano Sniečkaus mirtis, nauja politika Lietuvoje ir panašiai. Kai kurių paskutinių įvykių knyga neapima. Senoji Lietuvos istorija telpa į septynis puslapius. Apie 90 puslapių – apie carinės Rusijos šeimininkavimą ir persekiojimus Lietuvoje. Paskui – nepriklausomybės karai. Pats nepriklausomybės laikotarpis apima tik keturis puslapius. Paskui didesnė dalis yra apie Lietuvos okupaciją ir ligšiolinę Sovietų Rusijos politiką Lietuvoje. Cituodamas kompartijos politiką ar Sovietų Rusijos oficialius pasisakymus, aš nesinaudojau lietuviška ar amerikietiška spauda. Aš naudojau rusų šaltinius – tai, ką jie Londone, Niujorke patys išleido 1939–1940 m. savo pačių kalba. Buvo sudaryta Šaulių komisija, kuriai pirmininkavo Jonas Švoba. Kai veikalas buvo rašomas, aš kiekvieną skirsnį po skirsnio siųsdavau jų pastaboms. Mano trys geri draugai – daktaras Plateris, Juozas Toločka ir Kęstutis Čižiūnas – irgi skaitė rankraštį, patikslinimų davė. Taigi aš stengiausi istorinę medžiagą sutelkti patikimai.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...