captcha

Jūsų klausimas priimtas

Didesnė dalis aukotojų renkasi paramą gyvūnams, o ne vaikams

Iš gyventojų mokamo pajamų mokesčio šįmet įvairioms organizacijoms Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) turėtų pervesti apie 44 mln. litų. Tačiau ekspertai sako, kad bene pusė Lietuvos gyventojų nepasinaudoja galimybe skirti 2 proc. pajamų mokesčio. Viešosios įstaigos „Geros valios projektai“ viena iš steigėjų Inga Langaitė pataria prieš paaukojant visada pasidomėti, kaip iš tiesų organizacija veikia.
V. Jurevičiaus (BFL) nuotr.
V. Jurevičiaus (BFL) nuotr.

Iš gyventojų mokamo pajamų mokesčio šįmet įvairioms organizacijoms Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) turėtų pervesti apie 44 mln. litų. Tačiau ekspertai sako, kad bene pusė Lietuvos gyventojų nepasinaudoja galimybe skirti 2 proc. pajamų mokesčio. Viešosios įstaigos „Geros valios projektai“ viena iš steigėjų Inga Langaitė pataria prieš paaukojant visada pasidomėti, kaip iš tiesų organizacija veikia.

„Visą laiką ketinančius aukoti skatinu pasidomėti organizacija ir ar ji viešai atsiskaito prieš visuomenę ir savo aukotojus, t. y., ar ji teikia viešą ataskaitą tiek finansinių, tiek veiklos duomenų: ką nuveikė per metus, kokių rezultatų pasiekė. Tai nėra sudėtingas darbas, bet labai dažnai pamirštama ar nesusivokiama, ir tai nepadaroma“, – sako I. Langaitė.

Gyvūnams skirta daugiau paramos nei vaikams

Nevyriausybinėje organizacijoje „S.O.S. gyvūnai“ nuolatos glaudžiasi apie 150 beglobių šunų ir kačių. Įmonės vadovė Ilona Reklaitytė-Mezenceva sako, kad kai kurie laukia naujų šeimininkų, o kai kuriems, sergantiems ar seniems augintiniams prieglauda jau tapo tikraisiais namais.

Dar prie įėjimo į kiemą galima perskaityti, kad šie gyvūnų globos namai prieš keletą metų Vilniuje pastatyti būtent iš gyventojų pajamų mokesčio skiriamų 2 proc. lėšų.

„Galime būti ramūs, kad jiems [gyvūnams – LRT.lt] yra gerai: jie yra pamaitinti ir apgyvendinti. Dažniausiai priglaudžiame tuos gyvūnus, kurie ilgai bastosi, valkatauja lauke ir jau užtikrintai žinome, kad neturi šeimininkų, kad labai vargsta. Stengiamės tokius gyvūnus surinkti į savo gretas, ir jie pas mus gyvena“, – pasakoja I. Reklaitytė-Mezenceva.

Anot jos, gavus paramą, prasiplėtė galimybės. Dabar prieglauda turi 30 a. sklypą ir penkis pastatus. Tokiu būdu, I. Reklaitytės-Mezencevos teigimu, atsirado galimybė sukurti ne kažką panašaus į prieglaudą, o tikrus globos namus.

Akivaizdu, kad gyvūnus myli ne tik gyvūnų globos organizacijas steigiantys žmonės, o ir daug kitų Lietuvos gyventojų. VMI suskaičiavus, kokioms organizacijoms šiemet daugiausia skirta paramos iš gyventojų pajamų mokesčio, matyti, kad pirmajame dešimtuke yra trys gyvūnų globa užsiimančios organizacijos. Joms skirtos netgi didesnės sumos negu kuriai nors organizacijai, dirbančiai su vaikais.

Gyvūnams aukojantys – ištikimi

Viešosios įstaigos „Geros valios projektai“, portalo aukok.lt, per kurį galima paaukoti įvairioms organizacijoms, viena iš steigėjų I. Langaitė aiškina, kad, aukodami įvairiais būdais, žmonės labai dažnai pasirenka paramą skirti būtent gyvūnams. Pasak jos, gyvūnams aukojantis žmogus yra labai ištikimas ir nuolatinis aukotojas.

„Mažesnė dalis aukotojų pasirenka aukoti vaikams, organizacijoms, kurios dirba su vaikais, jiems padeda. Tačiau joms taip pat yra dažnai aukojama. Mes aukok.lt portale matome, kad, bent jau pas mus didžioji dalis [pinigų – LRT.lt] vis dėlto suaukojama vaikams“, – akcentuoja pašnekovė.

Kalbėdama apie 2 proc. pajamų mokestį, ji svarstė, kad galbūt gyvūnų globos organizacijos veikė organizuočiau. Jos pasirūpino, kad gyventojai būtų paskatinti užpildyti deklaraciją ir skirti šiuos pinigus būtent gyvūnų globai.

„Organizacijų, kurios dirba su vaikais, yra daugiau. Aukotojų, kurie rinkosi tokias organizacijas, sumos labiau išsiskaidė. Jos nebuvo tokios koncentruotos. Jeigu žiūrėtume į bendrą vaizdą, kam buvo aukota, o ne tik pirmas 10 organizacijų, spėju, kad organizacijos, kurios dirba su vaikais, vis dėlto surinko daugiau 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio“, – sako I. Langaitė.

Ji prideda, žmonės yra mažiau linkę aukoti tokiems subjektams, kurie, jų manymu, patys nusipelnė ar turėjo įtakos savo blogai padėčiai. Pavyzdžiui, benamiams, narkomanams, prostitutėms ir kitiems.

Pasak I. Langaitės, kiek organizacija sulauks paramos, priklauso nuo jos viešumo. Be to, svarbu ir tai, kad už skirtą paramą būtų atsiskaitoma.

„Visą laiką ketinančius aukoti skatinu pasidomėti organizacija ir ar ji viešai atsiskaito prieš visuomenę ir savo aukotojus. t. y., ar ji teikia viešą ataskaitą tiek finansinių, tiek veiklos duomenų: ką nuveikė per metus, kokių rezultatų pasiekė. Tai nėra sudėtingas darbas, bet labai dažnai pamirštama ar nesusivokiama, ir tai nepadaroma“, – pataria I. Langaitė.

Vidutinė parama – apie 70 litų

Pilietinės visuomenės instituto programų direktorė Rūta Žiliukaitė pastebi, kad jų atliekamas pilietinės galios indekso tyrimas rodo, jog aukojimas yra ta pilietinė veikla, kurioje dalyvauja didžiausia dalis Lietuvos gyventojų. Kiek tokiu būdu norės padėti kitiems nemažai priklauso nuo ekonominės šalies situacijos.

„Tai labai susiję su gyventojų pajamomis, bet taip pat, žinoma, labai svarbi pati pasiūla. Kadangi gyvename visuomenėje, kurioje nėra aktyvaus dalyvavimo pilietinėse veiklose, tai žmonių įtraukimui į tokias veiklas didelę įtaką turi įvairių visuomeninių organizacijų ar tos pačios žiniasklaidos, per televiziją, radiją organizuojamos labdaros akcijos, kurios pasiekia žmones“, – atkreipia dėmesį R. Žiliukaitė. Jos teigimu, patys žmonės neieško galimybių paaukoti, bet, jeigu juos labai lengvai pasiekia informacija, kaip tai padaryti, jie neatsisako pasinaudoti tokia galimybe.

Pilietinės visuomenės instituto tyrimai rodo, kad aukojančių žmonių Lietuvoje daugėja. Interneto portalo aukok.lt vadovė I. Langaitė pastebi, kad daugėja tokių, kurie aukoja nuolat, o ne tik, pavyzdžiui, prieš šventes. Pasak jos, paprastai vienas žmogus skiria apie 70 litų.

Paramą skiria gaunantys ne pačias didžiausias algas

Panašios sumos yra skiriamos ir iš kasmet nuo gyventojų pajamų mokesčio skiriamų 2 proc. Anot VMI Paslaugų mokesčių mokėtojams departamento direktorės Stasės Aliukonytės-Šnirienės, vidutiniškai nuo vieno gyventojo paramos gavėjui atitenka apie 90 litų. Maždaug tokia suma skiriama nuo vidutinį darbo užmokestį gaunančio žmogaus. Nuo minimalaus uždarbio paramos atitenka apie 20 litų. VMI atstovė pastebi, kad dažniausiai paramą skiria gyventojai, kurie gauna ne pačias didžiausias algas. Be to, didelė dalis žmonių tokios paramos iš viso niekam neskiria.

S. Aliukonytė-Šnirienė pabrėžia, kad skirti 2 proc. gali visi, kurie dirba su darbo sutartimi, daugiau niekur kitur negauna kitų pajamų, o darbdavys iš jų atlyginimų sumoka mokesčius. Tokiu atveju gyventojai gali teikti paramos prašymą atiduoti kam nors 2 proc. ar 1 proc. Esą statistika rodo, kad apie pusė galinčiųjų pasinaudoti tokia galimybe to nepadaro. Neskyrus 2 proc., jie lieka valstybės biudžete bendram naudojimui.

„Jie nukeliauja į Lietuvos valstybės biudžetą. Kai gyventojai pateikia prašymus kam nors atiduoti paramą, tie pinigai tiesiog iš biudžeto yra kaip ir naujai paimami, atsižvelgus į gyventojų prašymus, ir atiduodami paramos gavėjams“, – aiškina S. Aliukonytė-Šnirienė.

Jeigu nuo gyventojo mokamo pajamų mokesčio per metus nesusidaro paramos suma, kuri siektų 10 litų, šie pinigai nėra pervedami norimai organizacijai, tačiau ją galima sukaupti keletą metų vis pildant prašymus. Kai suma viršys 10 litų, ji bus pervesta.

Daugiau nei 20 tūkst. įvairių nevyriausybinių, biudžetinių bei politinių organizacijų, kurios gali gauti paramą iš gyventojų mokamo pajamų mokesčio, šįmet VMI turėtų pervesti apie 44 mln. litų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...