captcha

Jūsų klausimas priimtas

Iš „Amerikos balso“ archyvų: 58-ųjų Latvijos nepriklausomybės metinių minėjimas

Kasmet lapkričio 18-ąją Latvija mini nepriklausomybės metines. Pateikiame 1976 m. „Amerikos balso“ radijui parengtą reportažą apie Latvijos nepriklausomybės šventę Jungtinėse Amerikos Valstijose.
R. Plauks (BFL/F64) nuotr.
R. Plauks (BFL/F64) nuotr.

Kasmet lapkričio 18-ąją Latvija mini nepriklausomybės metines. Pateikiame 1976 m. „Amerikos balso“ radijui parengtą reportažą apie Latvijos nepriklausomybės šventę Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Repotažą 1976 m. parengė žurnalistai Jolanta Raslavičiūtė ir Jurgis Blekaitis.

Kasmet lapkričio viduryje laisvojo pasaulio latviai mini 1918 m. paskelbtos Latvijos nepriklausomybės metines. Daugelyje JAV vietų latviai tą sukaktį minėjo pamaldomis ir minėjimais, kuriuos, dėkodami Amerikai už galimybę gyventi laisvame krašte, jie pradėjo JAV himnu.

Tas faktas, kad Vašingtone ir toliau veikia daktaro Anatolio Dinbergo vadovaujama Latvijos atstovybė, įrodo, kad JAV nepripažįsta Latvijos ir kitų Baltijos respublikų okupacijos. Kaip ir kasmet, daktaras A. Dinbergas tarė specialiai šiai progai pritaikytą žodį.

„Ir vėl atėjo ta didžioji diena – lapkričio 18-oji, kai prieš 58 metus latviai per savo atstovus paskelbė Latviją laisva ir nepriklausoma valstybe. Kasmet tą dieną mes prisimename tai, kas mums brangu ir kas jungia visus latvius, kad ir kur jie būtų, nežiūrint jų religinių ar politinių įsitikinimų. Mes nedaugelį metų teturėjome nepriklausomybę, bet per tuos metus daug pasiekėme. Mūsų Latvija buvo šalis, kurioje vyravo teisingumas pačia geriausia to žodžio prasme, nes ten buvo įgyvendinta socialinė lygybė. Mes nebuvome nei milijonieriai, nei badavome. Latvijoje nebuvo nei engėjų, nei prispaustųjų. Mūsų nepriklausomybės laikotarpiu klestėjo kultūrinis gyvenimas. Mes taip pat pasiekėme laimėjimų ir politinėje srityje.

Paskelbus krašto nepriklausomybę, mes pirmą kartą buvome suvienyti kaip tauta, siekianti bendro likimo. Per tą trumpą laiką mes sau įrodėme, kad mūsų šalis buvo nei per maža, nei per silpna pati viena spręsti tas problemas, kurios tiek vidaus, tiek užsienio reikaluose iškilo kiekvienai nepriklausomai šaliai. Tai mūsų paveldėjimas iš nepriklausomybės laikų, kurio niekas iš mūsų negali atimti.

O į ateitį žmonės visuomet žvelgia su viltimi. Mes taip pat visi turime vilties, kad, tiek metų kentę vargus, sulauksime geresnių dienų, kai vėl tapsime savo šalies šeimininkais. Tos viltys turi stiprų pagrindą. Visų pirma – tai mūsų stiprus ir nepalaužiamas troškimas atgauti laisvę ir nepriklausomybę. Mūsų viltis taip pat stiprina tai, kad mes laisvame pasaulyje turime gerų draugų, ypač svarbiausioje ir stipriausioje demokratinėje šalyje – JAV. Nuo pat to laiko, kai Latvija 1940 m. neteko savo nepriklausomybės, amerikiečių vadovai ir įstatymus leidžiantys organai tvirtai pakartojo savo nusistatymą, kad ši didi laisvę mylinti šalis nepripažįsta dabartinės padėties Baltijos valstybėse ir nepripažins jos ateityje. Tai stipri moralinė parama mūsų viltims dėl ateities.

Engėjai vis stengiasi priversti žmones atsisakyti savo įsitikinimų ir priimti svetimas doktrinas, bet jiems nesiseka. Engėjai taip pat vis stengiasi sunaikinti priespaudą kenčiančių pasididžiavimą savo tautini paveldėjimu ir laisvės troškimą, bet ir čia jiems nesiseka. Tad šiandien mes ne tik prisimename tą didįjį istorinį momentą, kai Latvija paskelbė savo nepriklausomybę, bet lapkričio 18-oji kasmet yra diena, kai kiekvienas latvis iš naujo patvirtina savo meilę Latvijai ir savo nusistatymą siekti didžių ir teisingų laisvės idealų.“

Latvijos atstovui Vašingtone JAV departamentas kaip ir kasmet atsiuntė specialų sveikinimų ir linkėjimų laišką. Štai tekstas, kuris pasirašė Charlesas W. Robinsonas, einąs valstybės sekretoriaus pareigas.

„Malonusis pone, 58-ųjų Latvijos nepriklausomybės paskelbimo metinių proga man itin malonu pasiųsti Jums JAV vyriausybės ir žmonių sveikinimus bei geriausius linkėjimus. Mes žavimės latvių tautai būdinga išdidžia laisvės dvasia. Visam pasauliui žinomas jūsų tvirtas tautinis sąmoningumas ir laisvo apsisprendimo troškimas. Šiais 200 mūsų nepriklausomybės metais mes dėkingai prisimename reikšmingą latvių kilmės amerikiečių įnašą į mūsų valstybės vystymąsi.“

Amerikos latvių kultūrinio gyvenimo gaires nustato jų centrinė organizacija – Amerikos latvių sąjunga. Tos organizacijos pirmininkas Adolfas Liejančas kalbėjo Latvijos nepriklausomybės sukakties minėjime Filadelfijoje.

„Lapkričio 18-ąją Latvijos istorija pasuko nauja kryptimi. Tą dieną prieš 58 metus mažytė latvių tauta įgyvendino savo troškimus, svajones ir viltis. Tai diena, kuri nuo to laiko kiekvieno latvio širdyje įžiebė pasididžiavimo ir pasitikėjimo savimi jausmus. Šį vakarą mes čia, Filadelfijoje, Amerikos nepriklausomybės lopšyje, jungiamės su latviais visame pasaulyje. Taip pat šiemet, Amerikai minint savo 200 metų nepriklausomybės sukaktį, jūs, Filadelfijos latviai, aktyviai dalyvavote tuose minėjimuose, tuo pat metu skelbdami, kad mūsų kraštas taip pat trokšta laisvės, ir kitiems rodydami latvių kultūrinius laimėjimus.“

Visose JAV dalyse latviai mini nepriklausomybės sukaktį. Net ir Kolorado Springso mieste maža latvių grupė susirinko minėjiman, kuris pradėtas pamaldomis. Savo pamoksle latvių kunigas Žanis Upytis paminėjo Latvijos nepriklausomybės paskelbimą prieš 58 metus.

„Ar nereikėtų vėl prisiminti to momento, dėl kurio mes susirinkome šį vakarą? Ar tai mums neprimena to rudens vakaro 1918 m. lapkričio 18-ąją, kai nakties tamsybėje Latvijai sušvito laisvės saulė? Ji sužavėjo mūsų širdis ir giliai įsirėžė mūsų atmintyje. Jokia jėga ar galybė, jokie žmonių pareiškimai ar sprendimai – niekas negali to iš mūsų atimti.“

Po pamaldų vyko minėjimas, kurio metu kalbėjo agronomas Robertas Vitolsas.

„Latvių tauta dar vis gyva, nors jai atimta teisė tvarkytis savo žemėje ir pačiai nustatyti savo socialinį bei kultūrinį likimą. Nors mes žinome, kad šiuo metu nebėra nepriklausomos Latvijos, mes jaučiame, kad Latvija toliau gyvuoja mūsų širdyse, mintyse ir sąžinėje. Istorija mus moko, kad idealai, kurie neišnyksta iš žmonių sąmonės, bet kuriuos vis siekiama įkūnyti, bus įgyvendinti ir taps tikrove.“

Kolorado Springso miesto latviai, nors jų tik saujelė, miesto centre pastatė laisvės paminklą priminti visiems apylinkės gyventojams, kad, nors Latvijos nepriklausomybė buvo sužlugdyta, bet latviai ir toliau sieks laisvės. Šiame minėjime, kaip ir visuose kituose, buvo ir meninė dalis.

San Francisko mieste Kalifornijoje minėjime kalbėjo pasaulinės latvių bendruomenės pirmininkas daktaras Ilgvaras Spilneris.

„Kartais iškeliamas klausimas, ar svarbiau išlaikyti mūsų kultūrinius lobius, ar siekti Latvijos nepriklausomybės. Bet atsakymas į tai yra, kad latvių tautą nuo sunaikinimo galima išgelbėti tik turint politinę nepriklausomybę. Tad mūsų svarbiausias tikslas ir, galima sakyti, net mūsų misija yra siekti Latvijai laisvės.“

Šią savaitę visose Amerikos latvių kolonijose vyksta minėjimai, kurie baigiami Latvijos himnu.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close