captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gydytojas: antibiotikų nereikėtų laikyti stalčiuose ir užsiimti savigyda

Antibiotikus reikia vartoti tik tada, kai yra pagrįstai nustatyta bakterinė infekcija, o paprasto, nekomplikuoto peršalimo gydyti antibiotikais tikrai nereikia. Taip interviu LRT Radijo laidai „Ryto garsai“ teigia šeimos gydytojas Darius Balčiūnas.
I. Juodytės (BFL) nuotr.
I. Juodytės (BFL) nuotr.

Antibiotikus reikia vartoti tik tada, kai yra pagrįstai nustatyta bakterinė infekcija, o paprasto, nekomplikuoto peršalimo gydyti antibiotikais tikrai nereikia. Taip interviu LRT Radijo laidai „Ryto garsai“ teigia šeimos gydytojas Darius Balčiūnas.

Kiekvienais metais lapkričio 18 d. Lietuvoje ir visoje Europoje minima Europos supratimo apie antibiotikus diena, kurios tikslas – informuoti visuomenę, kada ir kaip vartoti antibiotikus, pabrėžti atsakingo požiūrio svarbą, gydantis šiais vaistais.

– Jūs dirbote tarptautiniame tyrime apie antibiotikų vartojimą. Jo tikslas – skatinti gydytojus neskirti antibiotikų, kai to nereikia, ir šviesti pacientus, kad suprastų, jog peršalus kiekvienu atveju antibiotikų vartoti nereikia. O ką sako patys gydytojai? Kaip jie vertina antibiotikų naudą ar žalą?

– Na, be abejo, kad antibiotikus reikia vartoti tik tada, kai yra pagrįstai nustatyta bakterinė infekcija. Būtent tada antibiotikai duoda naudą. Tada jie reikalingi žmogui tam, kad jis pasveiktų. Tais atvejais, kai yra peršalimai ar infekcijos, sukeltos virusinių infekcijų, žinoma, viruso antibiotikai neveikia, taigi tada antibiotikų reikėtų vengti ir nevartoti.

– Žmonės darosi vis atsparesni antibiotikams. Kaip tai apskritai gali paveikti žmoniją atsparumo antibiotikams banga, ko bus negalima atlikti ateityje?

– Nuo maždaug 19 a., kai antibiotikai buvo atrasti mokslininko Ernesto Duchesne`o, antibiotikai yra išgelbėję daugybę žmonių. [...] Dėl jų buvo išgelbėta 1,5 mln. žmonių per Antrąjį pasaulinį karą. Dabar tai keičiasi. Antibiotikų rezistentiškumas nulemia tai, kad nėra vaistų, būtent antibiotikų, gydančių infekcijas, kurios sukeltos rezistentiškų bakterijų. Taigi lazda apsisuko antru galu.

– Pastebima, kad apie 90 proc. visų antibiotikų suvartojama ambulatoriniam gydymui. Dar iki pusės ligoninėse skiriamų antibiotikų taip pat galėtų būti neskirti. Vadinasi, nuo paties paciento, pavyzdžiui, ligoninėje nedaug kas priklauso? Jei jau patekai į ligoninę, ten tave ir gydys antibiotikais? Ar pacientai patys gali daryti įtaką, reikalauti arba atsisakyti antibiotikų?

– Kaip tik pirmadienį amerikiečių interneto tinklalapyje medscape.com pasirodė gydytojo dr. Guillermo Sanchezo straipsnis. Ten buvo bandoma nagrinėti, dėl kokių priežasčių ir kokiais atvejais vis dėlto nepagrįstai skiriama antibiotikų. Būtent tame straipsnyje rašoma, kad gydytojai kartais skiria antibiotikų ir dėl to, jog bijo, kad nesikomplikuotų situacija, nesikomplikuotų infekcija, neatsirastų atsinaujinanti infekcija. Taip pat jų kartais skiria gydytojai, turėję blogų istorijų pavyzdžių savo praktikoje. Kartais ir pacientai turi įtakos, jie patys spaudžia gydytojus, kad jie išrašytų antibiotikų, norėdami, kad šie greičiau padėtų. Tikimasi, kad greitesnis jų paskyrimas paskatins žmogų greičiau sveikti. Taip pat manoma, kad viena iš galimų priežasčių (būtent taip rašo tame tinklalapyje), kodėl skiriami antibiotikai, yra dėl nepavykusio gydymo, nenorint turėti tolimesnių teisinių pasekmių. Galimas ir kitas variantas – aiškių metodikų nebuvimas, rekomendacijų, kaip ir kada vartoti antibiotikus.

– Tikrai yra žmonių, kurie turi prisikaupę antibiotikų. Jie puola gerti juos, prieš tai net nepabandę vartoti paprastesnių vaistų. Ką tokiems žmonėms pasakytumėte? Ar tai – normalu?

– Antibiotikų nereikėtų laikyti stalčiuose, nebent išskirtinais atvejais, kai negali susisiekti su savo gydytoju ar gydymo įstaiga, kas Lietuvoje – sunkiai įsivaizduojama. Savigyda antibiotikais tikrai neverta užsiimti.

– O ar tiesa, kad šiais laikais yra būdų, kuriais galima nustatyti konkretų antibiotiką konkrečiam žmogui?

– Projekte, kuris buvo pradėtas 2008 m. Klaipėdoje, dalyvavo šešios šalys: keturios Europos šalys ir dvi šalys iš ne Europos Sąjungos (ES). Buvo žiūrima, kaip reikėtų elgtis su antibiotikais, kada juos skirti pagrįstai ir kaip juos skirti. Tuo metu buvo nuspręsta atsižvelgti į kitų šalių patirtį, t. y. naudoti tam tikrus testus, kraujo tyrimo analizes, kad būtų galima papildomai įvertinti, ar tai yra bakterinė infekcija, ar virusinė. Kaip pavyzdys – tradicinei anginai, tonzilitui, kurį sukelia streptokokas, gydyti yra naudojamas diagnostinis testas, kuris padeda atskirti, ar tai – būtent tas pavojingas bakterinis sukėlėjas, kurį reikia gydyti antibiotikais. Taip pat naudojami, tarkime, C-reaktyvinio baltymo tyrimas, bendras kraujo tyrimas ir kiti testai.

– Artėja toks sezonas, kai žmonės labiau sirgs. Taigi, jei žmogus suserga, pavyzdžiui, plaučių uždegimu, jau galima gerti antibiotikus, bet, jei peršalimas ar sloga, tikrai ne?

– Tikrai taip. Paprasto nekomplikuoto peršalimo gydyti antibiotikais tikrai nereikia, reiktų vengti antibiotikų. Bet, žinoma, jei tai yra infekcija, plaučių uždegimas, angina ar kita komplikuota bakterinė infekcija (vidutinio ar sunkaus laipsnio), antibiotikai yra būtini, ir juos reikia vartoti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...