captcha

Jūsų klausimas priimtas

Neranda kaltų dėl „Žuvėdros“ ansamblio subyrėjimo

Lotynų Amerikos šokių ansamblis „Žuvėdra“ susiduria su rimtais sunkumais – negali surinkti šokėjų. Anot kolektyvo vadovo, problemos kilo dėl pasikeitusios studentų priėmimo tvarkos ir trūkstamo finansavimo. Tačiau švietimo ir mokslo viceministro teigimu, Klaipėdos universitetas dėl priėmimo tvarkos keitimo nesikreipė, o Klaipėdos mero pavaduotojas Vytautas Čepas įsitikinęs, kad problema – ne finansinė.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Lotynų Amerikos šokių ansamblis „Žuvėdra“ susiduria su rimtais sunkumais – negali surinkti šokėjų. Anot kolektyvo vadovo, problemos kilo dėl pasikeitusios studentų priėmimo tvarkos ir trūkstamo finansavimo. Tačiau švietimo ir mokslo viceministro teigimu, Klaipėdos universitetas dėl priėmimo tvarkos keitimo nesikreipė, o Klaipėdos mero pavaduotojas Vytautas Čepas įsitikinęs, kad problema – ne finansinė.

„Jeigu studentui, mokantis šokti, reikia mokėti 12 tūkst. litų per metus, mokytis ir šokti, nebijau to žodžio, arti – eiti į paskaitas, vakare iki 23 val. repetuoti, tai, žinot, dabar tokių studentų retai berasi“, – LRT Radijo laidoje „60 minučių“ sakė V. Čepas.

Studentų sumažėjo triskart

Anot kolektyvo vadovo Romaldo Idzelevičiaus, bene pagrindinė priežastis, kodėl nebepavyksta surinkti šokėjų, yra pasikeitusi aukštųjų mokyklų priėmimo tvarka. Vadovo teigimu, pradėjus vykdyti bendrąjį priėmimą į aukštąsias mokyklas, šokėjai susidūrė su situacija, kad, turėdami vidutinius balus, įstoti negali.

„Kadangi geri šokėjai daug važinėja ir dalyvauja įvairiose varžybose, jiems galbūt ir su mokslais yra truputį blogiau. Su vidutiniškais pažymiais neįmanoma įstoti. Kontingentas pastebimai vis mažėja“, – komentavo R. Idzelevičius.

Pašnekovas pridėjo, kad seniau kolektyvas turėjo 60–70 studentų, dabar jų tėra 20, vyrų ansamblį sudaro 16 žmonių, individualius šokius šokančių studentų tėra penki. R. Idzelevičius akcentavo, kad toks žmonių kiekis net negali sudaryti reikiamos sudėties, nekalbant apie šokio lygį.

„Anksčiau, kai universitetai patys priiminėdavo, patys atsirinkdavome žmones, kurie gali šokti, turi lygį, supratimą apie šokį, o dabar priimame bet ką. Tiksliau, ne mes priimame, o mums parenka bendras priėmimas“, – sakė kolektyvo vadovas.

Vienintelė galimybė išlikti, kurią mato R. Idzevičius, yra sugrąžinta teisė patiems išsirinkti tinkamus studentus. Esą dabar nemaža dalis šokėjų paliko kolektyvą, nes negalėjo pragyventi, o priėmus naujus šokėjus, tektų kelerius metus dirbti, norint grąžinti „Žuvėdrą“ į ankstesnį lygmenį.

Anot R. Idzevičiaus, prie ansamblio išsaugojimo galėjo prisidėti ir Klaipėdos miesto savivaldybės sporto skyrius, kuris galėjo skirti atlyginimus šokėjams. Lygindamas su muzikiniais teatrais, pašnekovas įvertino, kad šokėjui galėtų būti skiriama 1500 litų suma. Vadovo įsitikinimu, tai turėtų sulaikyti šokėjus nuo išėjimo.

Be to, R. Idzelevičiaus teigimu, dažnai visam kolektyvui buvo skiriamas nepakankamas finansavimas. Skaičiuodamas drabužių, kelionių kainas ir šokėjams skiriamus maistpinigius, jis įvertino, kad kolektyvui per metus turėtų būti skiriama apie 300 tūkst. litų. Tačiau dažniausiai buvo skiriama dešimt kartų mažesnė suma.

Grąžino savivaldybės skirtus pinigus

Klaipėdos miesto mero pavaduotojas V. Čepas, paprašytas pakomentuoti susidariusią situaciją, atsakė, kad, jo žiniomis, „Žuvėdros“ ansamblis jau yra išnykęs.

„Kiek aš žinau, jis jau yra išnykęs, nes šiais metais pinigus, kuriuos jiems skyrėme, – 30 tūkst. litų – jie grąžino į biudžetą. Vadinasi, ansamblio jau nebėra“, – LRT Radijo laidoje „60 minučių“ sakė V. Čepas.

Jis paaiškino, kad kiekvienais metais iš savivaldybės biudžeto kolektyvui buvo skiriama panaši pinigų suma. Be to, buvo stengiamasi paremti ir nefinansiniais būdais.

Pašnekovas svarstė, kad pinigai nėra pagrindinė problema, dėl kurios „Žuvėdra“ nyksta. Jo žiniomis, šiais metais į sportinius šokius Klaipėdos universitete įstojo keturi žmonės, į tautinius – du. Taigi, V. Čepo nuomone, problema susijusi ne su pinigų, o studentų trūkumu, nes iki tol kolektyvas taip pat turėjo pakankamai mažą finansavimą.

„Jeigu studentui, mokantis šokti, reikia mokėti 12 tūkst. litų per metus, mokytis ir šokti, nebijau to žodžio, arti – eiti į paskaitas, vakare iki 23 val. repetuoti, tai, žinot, dabar tokių studentų retai berasi“, – problemos esmę įžvelgti bandė pašnekovas.

Pasak jo, didesnę iniciatyvą turėtų rodyti žmonės, kuriems tai yra aktualu. V. Čepas juokavo, kad krepšinio ir futbolo specialistai niekuomet neišeina iš savivaldybės kabinetų. Be to, pridūrė, kad šokių ansamblio vadovai buvo kviesti pasikalbėti apie tai, ką reikėtų toliau daryti su „Žuvėdra“, bet nė vienas iš vadovų neatėjo.

Universitetas nesikreipė dėl stojimo tvarkos pakeitimo

Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus pripažino, kad R. Idzelevičiaus minėtas keblumas – bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas – yra nemaža problema kai kuriems universitetams ar konkrečioms studijų programoms, bet paaiškino, kad egzistuoja įvairios kitos schemos, taikomos studentų priėmimui.

Kaip pavyzdį jis pateikė tikslinio finansavimo vietas. Tokiu būdu Klaipėdos universitete buvo sukurta šešėlių teatro grupė.

Anot viceministro, didesnę iniciatyvą turėjo parodyti pats Klaipėdos universitetas. Esą ministerija net negavo kreipimųsi iš universiteto, kuriais būtų siekiama pakeisti priėmimo tvarką.

„Šiaip ar taip, tikslinės finansavimo vietos galėtų būti skirtos kitais metais, 2015 m. rugsėjo mėnesį, ir aš nematau didelės problemos. Matyt, yra didelis kompleksas kitų problemų, o ne tik šitos“, – svarstė R. Vaitkus.

Jis akcentavo, kad regioninių – Šiaulių ir Klaipėdos – universitetų finansinė padėtis dėl krepšelių reformos, įsigaliojusios 2009 m., ir mažėjančio studentų skaičiaus nėra labai gera.

„Trauka į regioninius universitetus yra žymiai mažesnė negu į tokius nacionalinius, kaip Kauno technologijos ar Vilniaus universitetus. Tai bendra aukštojo mokslo bėda. Mes ją taisome. Yra parengtas Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuriame yra visas paketas mūsų siūlomų priemonių“, – sakė R. Vaitkus.

Visos federacijos biudžetas nebūtų pakankamas

Klaipėdos miesto mero pavaduotojui V. Čepui paantrino ir Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbonavičius, patvirtinęs, kad šių metų kovo mėnesį „Žuvėdra“ grąžino kolektyvui skirtus 40 tūkst. litų.

„Paminėtos reikalingos lėšos kolektyvui yra apie 300 tūkst. litų. Palyginimui galiu pasakyti, kad federacijos biudžetas yra 236,5 tūkst. litų, skirtų šiems metams“, – pridėjo E. Urbonavičius.

Jo teigimu, situacija galėtų pasikeisti, jei būtų suformuotas atskiras sporto biudžetas, kuris būtų finansuojamas iš valstybės biudžeto, o atskiras fondas finansuotų panašių kolektyvų veiklą. E. Urbonavičius tikisi, kad šis klausimas bus iškeltas ir Vyriausybėje, bet pripažino, kad sprendimas nėra paprastas, nes biudžete reiktų surasti apie 10–12 mln. litų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close