captcha

Jūsų klausimas priimtas

J. Olekas: kibernetinio saugumo centras turėtų pradėti veikti nuo kitų metų

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras turėtų pradėti veikti nuo kitų metų, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Šis centras bus kuriamas prie Krašto apsaugos ministerijos. Ministro teigimu, centrui įkurti reikalingos papildomos lėšos – apie 3 mln. litų – yra numatytos kitų metų biudžeto projekte.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras turėtų pradėti veikti nuo kitų metų, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Šis centras bus kuriamas prie Krašto apsaugos ministerijos. Ministro teigimu, centrui įkurti reikalingos papildomos lėšos – apie 3 mln. litų – yra numatytos kitų metų biudžeto projekte.

J. Olekas dalyvavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje, kur aptartas centro steigimas. Įkūrus šį centrą, Lietuvoje būtų sukurta bendra struktūra, atsakinga už elektroninių atakų valdymą, likvidavimą bei kibernetinės politikos formavimą.

„Sukuriama bendra sistema, kuri saugos visą Lietuvos kibernetinę erdvę. Sudaryta plati vadovavimo, atstovavimo taryba tiek iš valstybinio, tiek iš privataus sektoriaus. Tai bus ir konsultacijos, ir pagalba, ir prevencija [...].

Mes randame tokius sąveikos taškus, kur išlieka ir, pavyzdžiui, Ryšių reguliavimo tarnyba, kriminalinė policija, ir didesnės pajėgos sutelkiamos Krašto apsaugos ministerijos centre. Čia bus papildoma arba sustiprina gynyba, nes išsiplečia veiklos zona“, – tvirtina krašto apsaugos ministras.

Kibernetinio saugumo centro vieta numatyta Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Patalpos, pasak J. Oleko, jau yra rengiamos.

Ryšių reguliavimo tarnybos departamento direktorius Rytis Rainys sako, kad pastaruoju metu kibernetinių atakų Lietuvoje daugėja. Tos atakos esą ne tik iš kitų šalių, bet ir iš Lietuvos.

„Kibernetinių atakų incidentų fiksuojame vis daugiau. Vien tik 2013 m. – daugiau nei 25 tūkst. incidentų. Pagal šių metų statistiką, mes šią ribą jau pasiekėme. Per visus 2014 m. bus 10–20 proc. daugiau užregistruojama incidentų.

Ir vis didesnę dalį incidentų sudaro ne tik atakos iš užsienio, bet tinklo įrenginiai ir vartotojų kompiuteriai, kurie yra valdomi nuotoliniu būdu, dažniausiai apkrėsti kompiuteriniais virusais, jie panaudojami atakose ne tik į užsienį, bet ir Lietuvos viduje“, – sako R. Rainys.

Jo teigimu, atakas dažniausiai patiria galutiniai vartotojai, o stambių atakų, tokių, kurios nuskamba ir žiniasklaidoje, yra vienetai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...