captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Grybauskaitė: šią savaitę užsitikrinome savo apginamumą

Lietuva ne tik laukia paramos iš išorės, bet ir pati sprendžia savo saugumo klausimus tiek energetikos, tiek gynybos srityse. Taip interviu LRT radijui sako Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak šalies vadovės, šią savaitę užsitikrinome savo šalies apginamumą.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Lietuva ne tik laukia paramos iš išorės, bet ir pati sprendžia savo saugumo klausimus tiek energetikos, tiek gynybos srityse. Taip interviu LRT radijui sako Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak šalies vadovės, šią savaitę užsitikrinome savo šalies apginamumą.

„Ši savaitė ir šie sprendimai užtikrina mūsų apginamumą – tiek fizinį, tiek karinį, tiek politinį. Tai – mūsų didžiausias ir geriausias, greičiausias indėlis į bendrą regiono saugumą. Tikrai vėl galiu pasakyti – džiaugiuosi ir sveikinu Lietuvą, kuri ne tik ieško ir laukia paramos iš išorės, bet ir pati sprendžia savo saugumo klausimus“, – interviu LRT radijui teigia D. Grybauskaitė.

– Savaitė prasidėjo istoriškai svarbiu įvykiu – pasitikome suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą „Independence“. Visa terminalo statyba prasidėjo per pirmąją Jūsų kadenciją, o pirmadienį Lietuva stebėjo iškilmingą pabaigtuvių ceremoniją. Prezidente, kokias matote šio istorinio įvykio pamokas Lietuvai?

– Na, žinote, pamokos pamokomis, bet pirmiausia pajutau pasididžiavimą Lietuva, jos žmonėmis, kad mes galime, jei norime, susitelkti ir pasiekti tai, ką užsibrėžiame. Išties visa ši savaitė praktiškai skiriama Lietuvos saugumo užtikrinimui.

Pirmadienis – energetikos saugumo užtikrinimui, kai sulaukėme aukščiausios technologijos SGD terminalo, kurį Baltijos regione ir Baltijos jūros pakrantėse turi tik Švedija, Lietuva – antroji. Lietuva galės užtikrinti saugumą tiekiant dujas ne tik sau, bet ir kitoms Baltijos šalims, t. y. Latvijai ir Estijai, o reikalui esant, net ir mūsų kaimyninėms Lenkijos teritorijoms.

Taigi Lietuva padarė tai, ką seniai turėjo padaryti. O svarbiausia, kad tai yra mūsų ateitis, mūsų saugumo garantija ne tik energetikos srityje, bet ir politikos, nes per energetiką, per energetines kainas ir tarpininkus buvo daroma įtaka mūsų politikai, mūsų politiniam gyvenimui. To daugiau nebebus.

Taigi ši savaitė ir prasidėjo nuo tokių svarbių dalykų.

– Nuo lapkričio 1 d. pradės veikti Jūsų nurodymu suformuotos pirmos Lietuvos kariuomenėje greitojo reagavimo pajėgos. Ar tai reiškia, kad jau esame pasirengę greitai atsakyti į ginkluotus incidentus ir provokacijas?

– Kaip minėjau, ši savaitė ir skirta visoms saugumo sritims, gynybai – taip pat.

Įkūrėme greitojo reagavimo pajėgas po to, kai Velse NATO šalys sutarė, kad tokių pajėgų reikia ir visai NATO. Lietuva prisideda prie papildomo saugumo užtikrinimo savo teritorijoje. Išties jos pradės veikti nuo lapkričio 1 d., ir nuo 2 iki 24 val. galėsime reaguoti į bet kokį incidentą, bet kokią provokaciją mūsų pasienyje ar teritorijoje.

Taigi ši savaitė ir šie sprendimai užtikrina mūsų apginamumą – tiek fizinį, tiek karinį, tiek politinį. Tai – mūsų didžiausias ir geriausias, greičiausias indėlis į bendrą regiono saugumą. Tikrai vėl galiu pasakyti – džiaugiuosi ir sveikinu Lietuvą, kuri ne tik ieško ir laukia paramos iš išorės, bet ir pati sprendžia savo saugumo klausimus tiek energetikos, tiek gynybos srityse.

– Dar nuo lapkričio 1 d. įsigalioja Jūsų inicijuotos Investicijų įstatymo ir Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pataisos. Kuo ir kaip jos pasitarnaus valstybės saugumui?

– Taip, šios pataisos atsirado taip pat iškilus labai konkrečiai situacijai, kai matėme, kad neaiškios kilmės kapitalas mėgino įeiti į Zoknių  karinių oro pajėgų bazę. Tai visiškai šalia mūsų NATO lėktuvų, kurie gina Baltijos šalių oro erdvę. Buvo visiškai aišku, kad tai – labai keistos investicijos, o galiausiai išaiškėjo – tikrai neskaidrios investicijos.

Taigi šis incidentas ir privertė mane skubos tvarka pateikti įstatymo pataisas, kad visi investuotojai, kurie kėsinsis arba mėgins investuoti šalia arba į mums svarbius nacionalinio saugumo interesus atitinkančius objektus, būtų atitinkamai tikrinami. Tokios priemonės taikomos Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Austrijoje, Suomijoje – daugumoje Europos šalių.

Lietuva turi gebėti apsisaugoti nuo neskaidrių arba negeranoriškų investicijų, kurios galbūt turi ne tik finansinio neskaidrumo požymių, bet ir nacionaliniam saugumui grėsmingų požymių. Todėl toks įstatymas buvo būtinas, ir džiaugiuosi, kad Vyriausybė šią savaitę svarstė jau poįstatyminius aktus, kurie labai aiškiai ir konkrečiai įgyvendins mano pasiūlytą įstatymą nuo lapkričio 1 d.

– Artėja Vėlinių savaitgalis. Kaip jį paminėsite?

– Kaip visada. Pirmiausia mano vardu bus padėtos gėlės ir uždegtos žvakės ant iškilių mūsų Lietuvos žmonių kapų: Lietuvos prezidentų, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, taip pat – prie Laisvės gynėjų memorialo. Bus aplankyti šių žmonių kapai Vilniuje, Kaune, Kudirkos Naumiestyje, Alytuje ir kituose Lietuvos miestuose.

Manau, kad Vėlinės – tai sena, gili ir, ko gero, svarbi Lietuvos susikaupimo ir mirusiųjų pagerbimo tradicija. Ją ir aš, ir kiekvienas mūsų paveldėjome iš šeimos ir turbūt ją saugojame, puoselėjame, todėl visi tradiciškai pasklisime po Lietuvą ir aplankysime mums brangių ir artimų žmonių kapus. Bet svarbu – ne tik tai. Manau, kad taip pat gražia tradicija tapo tai, kad lietuviai nepraeina pro nežinomus kapus, apleistus kapus. Taip pat atkreipiame dėmesį į kaimynų kapelius, pagerbiame šviesele ar gėlės žiedu. Tai – tikrai graži tradicija.

Manau, kad tai mus vienija, suartina – tas gražus prisiminimas apie žmones, kurie buvo šalia, kurie išlieka mūsų širdyse. Tegu jie būna per Vėlines kartu su mumis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...