captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rinkimai Amerikoje – kas laimės?

Šiuo metu, remiantis naujausiomis apklausomis, tiek dabartinis JAV vadovas demokratas Barackas Obama, tiek respublikonas Mittas Romney turi daugmaž vienodas galimybes laimėti šalies prezidento rinkimus. Kam bus palankūs rinkikų balsai, paaiškės šio trečiadienio rytą (Lietuvos laiku). Rinkimų išvakarėse gilinamės į JAV rinkimų sistemą, kandidatų asmenybes bei programas ir bandome įspėti rinkimų baigtį.
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Šiuo metu, remiantis naujausiomis apklausomis, tiek dabartinis JAV vadovas demokratas Barackas Obama, tiek respublikonas Mittas Romney turi daugmaž vienodas galimybes laimėti šalies prezidento rinkimus. Kam bus palankūs rinkikų balsai, paaiškės šio trečiadienio rytą (Lietuvos laiku). Rinkimų išvakarėse gilinamės į JAV rinkimų sistemą, kandidatų asmenybes bei programas ir bandome įspėti rinkimų baigtį.

Galingiausios pasaulio šalies prezidento rinkimai sulaukia ypatingo tarptautinės bendruomenės dėmesio. Dėl valstybės ir kartu jos vadovo reikšmės pasaulinėje arenoje, dėl jos įtakos, ryšių su kitomis šalimis, dėl kandidatų į prezidento postą kaip politinių veikėjų ryškumo, žinomumo, galiausiai dėl valstybės dydžio ir gyventojų skaičiaus. Ir dar kažkuria dalimi dėl to, kad Amerika sugeba prezidento rinkimus pateikti patraukliai.

Kol siautė Sandy, rinkimai nerūpėjo

Vis dėlto praeitą savaitę Amerikos prezidento rinkimus nustelbė kitos naujienos. Žiniasklaidoje mirgėjo ne Baracko Obamos ar Mitto Romney vardai, o Sandy. Pats B. Obama, kaip ir dera prezidentui, Amerikos rytinę pakrantę užklupus uraganui sakė, kad rinkimai kitą savaitę patys savimi pasirūpins, tuo metu prioritetas esą padėti žmonėms.

Vilius Jankauskas, LRT radijo bendradarbis Niujorke – mieste, kuris itin nukentėjo nuo stichijos, pasakoja, jog rinkimai kuriam laikui buvo tiesiog neaktualūs ir užmiršti. Anot V. Jankausko, praeityje jau būta atvejų, kai prieš rinkimus JAV ima siautėti gamta. „Tai padėdavo rinkimuose tam prezidentui, kuris puikiai susitvarkydavo su tokiomis situacijomis. Tai šį kartą tikrai neteko matyti, kad B. Obama padarytų kokių klaidų“, – tvirtina V. Jankauskas.

Kitokia rinkimų sistema

Gali būti, kad papildomo dėmesio Amerikos prezidento rinkimai sulaukia ir dėl kitokios rinkimų sistemos. Rinkimai čia yra netiesioginiai. Gyventojai renka rinkikus, kurie vėliau susirinkę išrenka prezidentą.

Dauguma valstijų arba už respublikonų, arba demokratų kandidatą balsuoja jau daugybę metų, todėl tik tam tikros valstijos nulems rinkimus. Valstijų reikšmė rinkimuose skiriasi ir dėl to, kad jos turi skirtingą rinkikų skaičių. Jis priklauso nuo valstijos gyventojų skaičiaus. Pavyzdžiui, Kalifornija, kurioje gyvena beveik 40 milijonų žmonių, turi 55 rinkikus, Montanos valstija – 3.

Kandidatas, gavęs daugumą balsų valstijoje, „susirenka“ visus tos valstijos rinkikų balsus. Iš viso yra 538 balsai. Norint tapti prezidentu reikia daugumos – 270 balsų. Esant tokiai rinkimų sistemai, gali būti, kad laimės tas kandidatas, už kurį šalies mastu balsuos ir mažiau rinkėjų.

Viską lems „purpurinių“ valstijų balsas

Demokratų kandidatą palaikančios valstijos žemėlapyje žymimos mėlynai, respublikonų – raudonai. Tos, kurios nėra pastovios ir apsisprendusios, vadinamos „purpurinėmis“ arba „svyruojančiomis“. Viso jų skaičiuojama 13, o iš jų daugiausiai balsų turi Florida, Pensilvanija bei Ohajas. Kaip pasakoja  LRT radijo bendradarbis Niujorke, būtent į šias valstijas nukreipiamas kandidatų dėmesys ir pinigai. Anot jo, Niujorke paprastai laimi demokratai. Taip pat ir Kalifornija – demokratų valstija. V. Jankauskas teigia, kad respublikonų kandidatui investuoti į šias valstijas neapsimoka, nes pakeisti nuomonę tų, kurie 10 – 20 metų balsavo už demokratų atstovą – sunku.

Tuo metu „purpurinėje“ teritorijoje situacija yra visiškai kitokia. „Na, sakysim (...), Ohajo valstijoje arba Floridoje, kur išleidžiama šimtais milijonų [reklamai]... Kaip kažkada, atsimenu, vienas apžvalgininkas yra pastebėjęs, likus mėnesiui arba kelioms savaitėms iki rinkimų, tose valstijose žiūrovų televizoriai gali net ir ištirpti“, – pasakojo V. Jankauskas.

B. Obama: šalis padarė progresą

B. Obamai – 51-eri. Jis gimė Havajuose. Tėtis – iš Kenijos, mama – amerikietė. Tėvai gana greitai išsiskyrė, motina vėl ištekėjo už indoneziečio ir šeima persikėlė į Džakartą. Kai būsimajam prezidentui buvo 10 metų, jis grįžo į Havajus, kur apsigyveno su seneliais. B. Obama baigė politikos mokslus Kolumbijos universitete, vėliau – Harvardo universiteto teisės mokyklą. Dirbo advokatu, dėstė teisę Čikagoje ir galiausiai nusprendė įsitraukti į politiką.

Iš pradžių B. Obama buvo išrinktas į Ilinojaus Senatą, 2004-aisiais jau į JAV Senatą. Tais metais demokratų suvažiavime B. Obama pasakė kalbą, kuria atkreipė dėmesį į save kaip galbūt potencialų Amerikos vadovą. 2007-aisiais metais jis paskelbė, kad sieks juo tapti. Pirminiuose demokratų kandidato rinkimuose B. Obama įveikė Hillary Clinton, o prezidento rinkimuose – respublikoną Johną McCainą. B. Obama yra 44-asis JAV prezidentas ir pirmas afroamerikietis. Su žmona Michelle turi dvi dukras.

Tiek debatuose, tiek susitikimuose su rinkėjais B. Obama pabrėžia, kaip svarbu Amerikai negrįžti ten, kur ji buvo prieš ketverius metus, kai šalį valdė George`as W. Bushas. Kalbose jis akcentuoja, jog šalis padarė didžiulį progresą, atsisakydama politikos, kuri lėmė du užsitęsusius karus, deficitą ir didžiausią ekonominę krizę nuo Didžiosios depresijos.

„Gubernatorius M. Romney nori mums sugrąžinti tą užsienio politiką, kuri yra neteisinga ir neatsakinga. Ekonominė politika, kuri nesukurs darbo vietų, nesumažins deficito, bet užtikrins, kad privilegijuotieji neturėtų žaisti pagal tas pačias taisykles, kaip Jūs“, – rinkėjus bando įtikinti B. Obama. 

M. Romney: dabartinis prezidentas Ameriką tempia į krizę

Kitas kandidatas į Amerikos prezidento postą – M. Romney. Jam – 65-eri. Gimė Detroite. Tėtis – Mičigano gubernatorius ir taip pat siekė tapti respublikonų kandidatu į prezidentus, tačiau pralaimėjo Richardui Nixonui. M. Romney baigė Brighamo universitetą, tada buvo priimtas į Harvardą, kur baigė teisės ir verslo mokyklas. Pradėjo dirbti valdymo konsultavimo bendrovėje „Bain and Company“, vėliau pats įkūrė investicinę bendrovę „Bain Capital“. Dar vėliau atėjo į politiką.

2002 metais M. Romney organizavo Solt Leik Sičio žiemos olimpines žaidynes ir dėl to sulaukė gero įvertinimo. Tais pačiais metais jis išrinktas Masačusetso gubernatoriumi ir po vienos kadencijos paskelbė norintis tapti prezidentu. Siekė būti respublikonų kandidatu jau 2008-aisias, tačiau nepasisekė. Tuo metu šiemet jis gana lengvai įveikė konkurentus Ricką Santorumą, Roną Paulą ir Newtą Gingrichą. M. Romney priklauso Mormonų bažnyčiai ir nevengia atvirai kalbėti apie tikėjimą. Su žmona Ana turi penkis sūnus.

Jei B. Obama siūlo negrįžti į laikotarpį prieš ketverius metus, tai M. Romney pabrėžia, kad būtent pastarieji ketveri metai buvo be galo sunkūs amerikiečiams. Jis sako, kad Amerika gali žengti dviem skirtingais keliais. M. Romney teigimu, vienam iš jų atstovauja dabartinis prezidentas ir po dar ketverių metų jis esą atves šalį į tą tašką, kad ji turės 20 trilijonų skolą ir artės prie Graikijos.

„Aš padėsiu subalansuoti biudžetą. Prezidento kelias veda į tolesnį atlyginimų mažėjimą. Aš noriu užtikrinti, kad jie pradėtų augti. Prezidento kelias užtikrins, kad 20 milijonų žmonių ir toliau liks be darbo. Aš grąžinsiu žmonės į darbą ir sukursiu 12 milijonų naujų darbo vietų“,– žadėjo M. Romney. Jis tikino žinąs, ką reikia daryti, kad šalis „atsitiestų“.

Didžiausia staigmena – debatai

Kandidatai prieš rinkimus dalyvavo trejuose debatuose, kurių metu aptarė šalies vidaus ir užsienio politiką. Pirmieji, pasak gyventojų apklausų ir apžvalgininkų, buvo sėkmingesni M. Romney, kuris apkaltino dabartinį prezidentą nesėkmingai valdžius šalį per giliausią krizę nuo Didžiosios depresijos. Smarkiai išaugęs nedarbas bei Amerikos skola – vieni iš rodiklių, sužaidusių M. Romney naudai.

Anot politikos mokslų profesoriaus Temple universitete Filadelfijoje Christopherio Wlezieno, didžiausia staigmena žmonėms buvo debatai. Prieš juos prezidentas apklausose pirmavo apie 3 proc. ir pranašumas atrodė gana stabilus. „Tai nereiškė, kad jis būtinai laimės, tačiau jis turėjo pranašumą“, – teigė prof. C. Wlezienas. Jo manymu, dažniausiai debatai nieko esmingai nekeičia ir šįkart taip pat pernelyg nepakeitė, tačiau po jų kova tarp dviejų varžovų tapo dar lygesnė. Esą tai ir buvo didžiausia staigmena.

„Šiuose [debatuose] prezidentas pralaimėjo gana ryškiai. 75 proc. žmonių sakė, kad jis pralaimėjo, netgi demokratai. (...) Vadinasi, tu tikrai pralaimėjai debatus, jeigu taip mano net tavo partija“, – su šypsena apibendrino prof. C. Wlezienas.

Tačiau B. Obama ir jo komanda, atrodo, padarė išvadas ir atsitiesė kituose dvejuose debatuose. Vienas iš svarbių B. Obamai balsus renkančių veiksnių – M. Romney palankumas turtingesniems gyventojams.

Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius sako, kad ši asociacija nėra demokratų kampanijos triukas. Esą respublikonai yra laikomi turtingųjų ir verslo partija ir visada tokia buvo. Jo teigimu, pats M. Romney atstovauja turtingiesiems, mat jo turtas siekia apie 250 milijonų dolerių. „Ir jis didžiuojasi tuo, kiek jis yra uždirbęs. Tai rodo sėkmę, Amerikos svajonės išpildymą, kai žmogus sunkiu darbu gali pasiekti tai, ko jis nori“, – sako K. Girnius. Jis tikina, kad M. Romney turtuolio įvaizdis nėra B. Obamos rinkimų kampanijos sukurtas klaidingas įvaizdis, o tikrovė.

Trečiuosiuose debatuose kandidatai tapo vieningi

Trečiuosiuose debatuose, skirtuose užsienio politikai, abu kandidatai sutarė, kad didžiausia grėsmė Amerikai ir pasauliui kyla iš Irano, panašios atsargios pozicijos laikėsi Sirijos klausimu bei patvirtino pačią didžiausią paramą Izraeliui. Kandidatų priminimai vienas kitam dėl ankstesnių pasisakymų apie Rusiją į didesnę diskusiją neišaugo, tuo metu M. Romney kritika B. Obamai dėl progreso nebuvimo tais pačiais Irano, arabų šalių, Izraelio ir Palestinos klausimais pasirodė kiek per plati ir nepagrįsta.

Politikos apžvalgininkas K. Girnius teigia, jog tas M. Romney, kuris kalbėjo per trečiuosius debatus, labai pritarė B. Obamos politikai. Tuo metu tas M. Romney, kuris egzistavo iki debatų, savo politika gerokai skyrėsi nuo prezidento.

„Ji buvo daug kovingesnė, daug piktesnė, ta prasme, kad jis mažiau realistiškai ir labai senoviškai kalbėjo apie Šaltąjį karą, kad Amerika vadovauja laisvajam pasauliui... Tik klausimas, koks yra tas nelaisvasis pasaulis?“ – retoriškai klausia K. Girnius. Jis pasakoja, jog M. Romney taip pat žadėjo taikyti sankcijas Kinijai dėl to, kad jos valiuta yra pervertinta.

Anot K. Girniaus, respublikonų kandidatas 100 proc. remia Izraelį ir netiesiogiai leido suprasti, kad galbūt pritartų Irano puolimui. „Ši politika daug labiau primena tą, kuria rėmėsi prezidentas G. Bushas“, – sako politikos apžvalgininkas. Vis dėlto per debatus respublikonų lyderis ėmė kalbėti kitaip, todėl daug žmonių privertė suabejoti, kuris M. Romney yra „tikrasis“ M. Romney.

K. Girnius: Amerika turės tą patį prezidentą

Kiek besigilintume į rinkimų specifiką, kandidatų asmenybes ir programas, jų skirtumus, labiausiai rūpimas klausimas prieš bet kokius rinkimus išlieka tas pats ir jis labai paprastas: kas laimės?

Politikos mokslų profesorius C. Wlezienas gilinosi į JAV prezidento rinkimų istoriją ir aiškinosi, kokie rodikliai gali padėti prognozuoti, kas turės persvarą rinkimuose. Vienas iš jų, be abejo, apklausų rezultatai, kiti rodikliai – dabartinio prezidento darbo įvertinimas, ekspertų, eilinių gyventojų prognozės, ekonominiai rodikliai bei lažybų bendrovių informacija.

Praeitą savaitę kiek didesnį pranašumą turėjo prezidentas B. Obama. „Jis turi maždaug 60–70 proc. Sakykime, 2 iš 3 galimybes laimėti antradienį. Tai reiškia, kad jei rinkimai vyktų 100 kartų, prezidentas laimėtų 66 kartus, o gubernatorius M. Romney – 33“, – skaičiavo prof. C. Wlezienas. Vis dėlto jis pažymi, kad dabartinio prezidento pranašumas niekada nebuvo užtikrintas. Esą jis augo po demokratų suvažiavimo ir sumažėjo po pirmųjų debatų ir nuo tada mažai keičiasi.  

Anot mūsų šalies politologo K. Girniaus, „yra žmonių, kurie mano, kad daugiau balsų surinks M. Romney, bet rinkimus laimės B. Obama. Mat tikėtina, jog jis turės persvarą svarbiausiose valstijose ir laimės pagal Amerikos sistemą, kur balsai paskirstomi pagal valstijas. „Manau, kad trečiadienio rytą, kai mes atsikelsim, Amerika turės tą patį prezidentą“, – spėjo K. Girnius.

Pasakojimas transliuotas LRT radijo laidoje „Ryto garsai“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: JAV prezidento rinkimai 2012

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close