captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip pasikeitė gyvenimas per 25 metus po Baltijos kelio? (radijo dokumentika)

Po Baltijos kelio per 25 metus gyvenimas tik blogėjo – dabar sunku susirasti darbą, viskas brangsta. Taip sako dalis LRT radijo žurnalistų kalbintų žmonių, sutiktų jiems važiuojant Baltijos keliu. Tačiau yra manančių, kad, nepaisant ekonomikos problemų, Lietuva, Latvija ir Estija turėtų labiau prisiimti atsakomybę už savo ateitį ir pagaliau įvertinti laisvę.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Po Baltijos kelio per 25 metus gyvenimas tik blogėjo – dabar sunku susirasti darbą, viskas brangsta. Taip sako dalis LRT radijo žurnalistų kalbintų žmonių, sutiktų jiems važiuojant Baltijos keliu. Tačiau yra manančių, kad, nepaisant ekonomikos problemų, Lietuva, Latvija ir Estija turėtų labiau prisiimti atsakomybę už savo ateitį ir pagaliau įvertinti laisvę.

Du LRT radijo žurnalistai – Jurgita Čeponytė ir Edvardas Kubilius – penkias dienas keliavo Baltijos keliu, kalbėjosi su žmonėmis apie tai, kaip jų gyvenimas pasikeitė per 25 metus – nuo tada, kai visai netrukus Lietuva, Latvija ir Estija atsikovojo savo nepriklausomybę.

Dėstytojas iš Estijos Mart Soonik sako, kad Estijos valdžia mažiau korumpuota nei Latvijos ar Lietuvos. Asm. archyvo nuotr.

E. Kubilius pastebi, kad optimistiškiausiai apie šiandienos gyvenimą atsiliepia estai. „Jie supranta, kad problemų visada buvo ir bus. Tačiau žmonės taip pat suvokia, kad turi patys kurti savo šviesią ateitį. Juk tie laikai, kai viskas buvo paduota į dantis, praėjo“, – sako LRT radijo žurnalistas.

Jo pastebėjimu, latviai ir lietuviai yra šiek tiek pesimistiškesni. „Tiesa, yra įvairių nuomonių. Pvz., Pasvalio rajone, Pajiešmenių kaime, sutikta devynių vaikų mama Rita Kvašienė sako, kad laisvoje Lietuvoje – viskas kitaip. Jos vaikai keliauja po pasaulį, studijuoja, semiasi patirties ir visas idėjas ketina parsivežti namo“, – pasakoja E. Kubilius.

Žurnalistės J. Čeponytės teigimu, tautinių mažumų problema aštriausia Latvijoje, kur gyvena itin daug rusakalbių. Kiek mažiau problemų su jais turi estai, tačiau žmonės nebijo apie tai kalbėti garsiai ir tai aiškiai įvardija kaip problemą.

R. Ražukas sako, kad dvikalbė Latvija – neįmanoma. Asm. archyvo nuotr.

LRT radijo žurnalistų kalbintas lietuvių kilmės Latvijos Seimo narys Romualdas Ražukas sako, kad Latvijos įstatymai priimti tokie, jog rusų kalba niekada nebūtų pripažinta antra valstybine kalba.

Politikas, pasak J. Čeponytės, baiminasi, kad Latvijai gali būti suduotas skaudus smūgis, jei Lietuvoje būtų įteisintas pavardžių rašymas nelotyniškais rašmenimis arba dvikalbiai gatvių pavadinimai.

Su kokiomis dar problemomis šiandien susiduria visos trys Baltijos šalys? Kviečiame pasiklausyti LRT radijo dokumentikos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...