captcha

Jūsų klausimas priimtas

Švedijos bankas „Nordea“ visose šalyse atleis po kelis šimtus darbuotojų

Švedijos bankas „Nordea“ vykdo pavasarį pradėtą veiklos efektyvinimo planą. Daugiau kaip 300-ams šio banko darbuotojų Švedijoje tai reiškia būsimą bedarbystę. Anot verslo dienraščio „Dagens Industri“, panašiai po tiek pat darbuotojų bankas planuoja atleisti ir iš kitų šalių filialų. „Nordea“ atstovai spaudai šiuos skaičius ir faktus komentuoja nenoriai, neva tai natūralus darbuotojų mažėjimas dėl jų amžiaus.
R. Vilimo (BFL) nuotr.
R. Vilimo (BFL) nuotr.

Švedijos bankas „Nordea“ vykdo pavasarį pradėtą veiklos efektyvinimo planą. Daugiau kaip 300-ams šio banko darbuotojų Švedijoje tai reiškia būsimą bedarbystę. Anot verslo dienraščio „Dagens Industri“, panašiai po tiek pat darbuotojų bankas planuoja atleisti ir iš kitų šalių filialų. „Nordea“ atstovai spaudai šiuos skaičius ir faktus komentuoja nenoriai, neva tai natūralus darbuotojų mažėjimas dėl jų amžiaus.

Antrasis metų ketvirtis Švedijos drabužių tinklui H&M buvo pelningesnis, nei prognozuota, taip pat – didesnis nei antrasis ketvirtis pernai. Deklaruotas ketvirčio pelnas siekia 7,5 mln. kronų, kas yra net 1,5 mln. daugiau nei pernai. Anot prekybos tinklo vadovo Karlo Johano Perssono, pasirinktos paklausios kolekcijos ir naujos parduotuvės užsienyje (ir Baltijos šalyse) atnešė gerą pelną.

Vienam švedui – 12 kg ledų

Švedai, perkantys daug drabužių, ne mažiau rūpinasi savo kūno grožiu. Grožio industrija džiaugiasi penktadaliu padidėjusiu pelnu. Nuo 2008 m. Švedijos grožio salonų apyvarta padidėjo 0,5 mlrd. kronų. Grožio industrijos apyvarta išaugo beveik 70 proc. per penkerius paskutinius metus.

Vasaros švedai neįsivaizduoja be kelių ledų porcijų per dieną. Jie – tikra ledų valgytojų tauta. Statistika rodo, kad būtent šiaurinėje Švedijoje suvalgoma daugiausia ledų iš visų kitų Europos Sąjungos šalių. Vienam gyventojui čia vidutiniškai tenka 12 kg ledų per metus. Be to, ledai čia dabar santykinai pigesni nei prieš 30 metų.

Bedarbystė mažėja

Švedijos ekonomikos departamentui pavaldi Valstybės ekonomikos valdymo tarnyba, kontroliuojanti valstybinių įstaigų finansus, prognozuoja 89 mlrd. Švedijos kronų deficitą valstybės finansuose šiemet ir 54 mlrd. kronų deficitą 2015 m. Ateinantys metai žada didesnį šalies finansų biudžetą, surenkamą iš gyventojų mokesčių. Prognozuojama, kad ne anksčiau kaip 2018 m. Švedija vėl skaičiuos biudžeto perteklių.

Švedijos kronos vertė stipriai krito palyginti su euro ir JAV dolerio verte, nors paskutinius kelerius metus krona buvo stipri valiuta. Tam įtakos turėjo ekonomikos krizės paveiktos kitos Europos šalys ir silpnai krizę pajutusi Švedija. Anot finansų analitikų, dabar šios finansiškai nestabilios šalys tapo stabilesnės ir investuotojams patraukliau pirkti obligacijas, pavyzdžiui, Ispanijoje ar Italijoje. Tai turi tiesioginės įtakos kronos vertei. Euras kainuoja 9 kronas 15 erių, doleris – 6 kronas 70 erių. Toks valiutų santykis paskutinį kartą buvo 2012 m.

Bedarbystė Švedijoje siekia 8 proc. – darbo neturi 413 tūkst. gyventojų. Pagal darbo biržos prognozę, šiemet laukiama 95 tūkst. naujų darbo vietų, tiek pat – kitais metais. Net 70 proc. naujų darbo vietų kuriama didmiesčiuose. Skaičiuojama, kad bedarbystė šalyje 2015 m. sieks 7,6 proc.

Politikai kuria naujas sistemas, skatinančias jaunų ir ilgalaikių bedarbių įdarbinimą. Viena iš valstybės taikomų lengvatų darbdaviui kompensuoja net 85 proc. darbuotojui išmokamos algos. Anot darbo biržos, didžiausia specializuotos darbo jėgos paklausa yra sveikatos apsaugos, kompiuterinės technikos, statybų srityse.

Gerėja požiūris į imigrantus

Švedijos akademikų profsąjunga kritiškai pažiūrėjo į savo ir vyriausybės darbo rezultatus dėl akademinį išsilavinimą turinčių šalies imigrantų. Publikuotas profsąjungos tyrimas – lyg akibrokštas vyriausybei, kuri iki šiol neišnaudoja šalyje gyvenančių ir užsienio akademinį laipsnį turinčių gyventojų.

Pavyzdžiui, vieno gydytojo studijos Švedijoje valstybei kainuoja 3 mln. kronų. Iš svetur atvykusio gydytojo išlyginamosios studijos kainuoja 300 tūkst. kronų. Šiuo metu taip trūkstamų stomatologų ir pedagogų diplomus turinčių imigrantų išlyginamosios studijos sudarytų vos dešimtadalį visų studijų Švedijoje kainos. Anot profsąjungos, tai būtų būdas greitai ir pigiai šalyje sugrąžinti trūkstamų profesijų poreikį.

Nuo gegužės 1 dienos pakeista Švedijos migracijos tarnybos direktyva, kuri anksčiau reikalavusi registruotis visus šalyje liekančius ilgiau nei 3 mėnesius. Nuo šiol skatinant laisvą darbo jėgos migraciją šios registracijos atsisakyta. Prieš keletą metų turtingesnės Europos Sąjungos šalys baiminosi neturtingų šalių atvykėlių, neva šie svečioje šalyje prašys pašalpų. Tačiau praktika ir skaičiai rodo visai ką kita. Čia dirbti atvykę imigrantai prisidėjo prie šalies mokesčių biudžeto.

Atsigauna statybos sektorius

Švedijos mokesčių inspekcija yra palanki steigiamoms įmonėms, tačiau veiklą vystyti ir iš jos galėti pragyventi yra išbandymas, kurio trečdalis verslininkų neišlaiko. Statistika rodo, kad pelningiausios bei daugiausia plėtros galimybių turi žemdirbystės, miškų ir žvejybos sferų įmonės.

Šių metų gegužę šalyje buvo užregistruota kone 0,5 mln. individualių įmonių. Tai sudaro 10,2 proc. visų dirbančių Švedijos gyventojų. Pasiryžusių steigti nuosavą verslą žmonių skaičius paskutiniu metu išaugo, ypač vyresnių nei 64 metų. Į pensiją išėję energingi švedai dažniausiai parduoda savo sukauptą darbo patirtį ir žinias kaip senjorai konsultantai.

Valstybinis bankas „Riksbank“ sumažino būsto paskolų palūkanas, todėl atsigauna gyvenamųjų namų statyba. Po 2008 m. finansų krizės stipriai nukentėję gyvenamųjų namų statytojai lengviau atsikvepia: rodikliai rodo 25 proc. prieaugį per šiuos metus ir kiek daugiau kitais metais. Tikrą pagreitį naujų namų užsakymai, kaip planuojama, įgaus rudeniop.

Pinga elektra, brangsta degalai

Elektros kaina Švedijoje pirmąjį metų pusmetį buvo žema. To priežastys – šilta žiema ir iki maksimalaus pajėgumo dar neatsigavusi industrija. Paskutinius trejus metus švedai daug elektros eksportavo, nes šalies poreikiams jos reikia daug mažiau, nei pagaminama. Palyginti su 2010 m. ir 2011 m., elektros kilovato kaina dabar beveik perpus mažesnė.

Nuosavų namų gyventojams tai leido sutaupyti apie 1 tūkst. kronų per pusmetį, palyginti su 2013 m. Skirtingai nei elektra, kyla kuro kainos. 95 benzino ir dyzelino litro kaina staiga išaugo net 20 Švedijos erių. Palyginti su praėjusių metų geguže, šiemet tuo pačiu metu benzino ir biokuro  Švedijoje parduota 5 proc. mažiau – švedai vis dažniau renkasi viešąjį transportą ir dviratį.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close