captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar gali žvejai mėgėjai patys įžuvinti vandens telkinius?

Nors žuvų ištekliai Lietuvoje greitai senka, žvejai mėgėjai pagautas žuvis paleidžia į tą patį vandens telkinį, sako „Ryto garsų“ klausytojas. „Gal geriau būtų sugautas žuvis vežti ten, kur jų stinga?“ – pastebi jis.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Nors žuvų ištekliai Lietuvoje greitai senka, žvejai mėgėjai pagautas žuvis paleidžia į tą patį vandens telkinį, sako „Ryto garsų“ klausytojas. „Gal geriau būtų sugautas žuvis vežti ten, kur jų stinga?“ – pastebi jis.

Tačiau Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento specialistas Giedrius Ladukas pabrėžia, kad žvejai mėgėjai to daryti negali, nes pagal bendrą tvarką įžuvinimas galimas tik turint leidimą. Be to, įžuvinant remiamasi mokslinių tyrimų rekomendacijomis.

Taip padaryta, pabrėžia jis, norint žuvis apsaugoti: „Tarkim, viena žuvų rūšis gyvena kažkuriame telkinyje, bet tai nereiškia, kad ji gerai gyvens ar nepadarys žalos kitame ežere.“

Pasak G. Laduko, žmonės nežino, ar, pavyzdžiui, perkelta lydeka nepakenks kitai naujo ežero žuvų rūšiai, o galbūt jame gyvena ir saugoma žuvų rūšis. Taip pat, be atsakingų institucijų žinios perkėlus žuvis, į kitą vandens telkinį galima pernešti ir ligas.

„Dabar dalis vandens telkinių yra išnuomota. Nuomininkai su valdytoju pagal mokslininkų rekomendacijas, kuriose nurodyta, kokiomis žuvų rūšimis ir kas kiek laiko galima įžuvinti, sudaro konkretaus vandens telkinio tvarkymo planą. O valstybiniams neišnuomotiems vandens telkiniams valstybės lėšomis įžuvinimo planą sudaro Žemės ūkio ministerija“, –  teigia G. Ladukas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close