captcha

Jūsų klausimas priimtas

Priešiškos imigrantams nuotaikos Europoje – užkrečiamos

Europoje stiprėja priešiškos nuotaikos imigrantų atžvilgiu. Šalys ima vengti ne tik didesnių pašalpų ir atlyginimų ieškotojų,  bet ir tų, kurie savo gyvenimo būdu nepritampa prie vietinių gyventojų, taip LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ pirmadienį sakė migracijos klausimų ekspertas Dainius Paukštė.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Europoje stiprėja priešiškos nuotaikos imigrantų atžvilgiu. Šalys ima vengti ne tik didesnių pašalpų ir atlyginimų ieškotojų, bet ir tų, kurie savo gyvenimo būdu nepritampa prie vietinių gyventojų, taip LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ pirmadienį sakė migracijos klausimų ekspertas Dainius Paukštė.

Praeitą savaitę Šveicarijoje referendumu pritarta imigracijos iš Europos Sąjungos (ES) apribojimui, imigracijos mažinimo nuotaikos juntamos ir Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje. Migracijos klausimų eksperto D. Paukštės manymu, Šveicarija stengiasi mažinti imigraciją, nes atvykėlius integruoti yra labai brangu.

„Šiuo metu Šveicarijoje kas ketvirtas gyventojas yra imigrantas. Imigracija – ne tik gyvenamosios vietos, infrastuktūros, bet ir integracijos klausimas. O atvykėlių integracija yra labai brangi migracijos proceso dalis, jei šalis jai skiria dėmesio. Tačiau ne kiekviena šalis stengiasi integruoti imigrantus, tad ne visos su šia brangia problema susiduria“, – pažymi D. Paukštė.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius prof. Ramūnas Vilpišauskas sako manantis, kad vietiniams gyventojams daugiausia nepatogumų kelia atvykstančiųjų įpročių bei elgesio skirtybės, kai kuriuose miestuose galbūt pradeda trūkti infrastruktūros.

„Manau, įpročių skirtumai ir infrastruktūros trūkumas galėjo būti pagrindinės priežastys, kodėl šveicarai referendumu pritarė imigracijos iš ES ribojimui, nes didelio ekonomikos krizės poveikio Šveicarijos atveju nematyti. Čia yra kitaip, nei tokiose šalyse kaip Graikija, kur radikalių partijų populiarumo padidėjimas ir gyventojų nusiteikimas tiek prieš imigraciją, tiek prieš ES yra labai susijęs su ekonomine padėtimi“, – sako R. Vilpišauskas.

Savo ruožtu Seimo Europos reikalų komiteto narys Kęstutis Masiulis teigia, kad šveicarai tokiu būdu saugo savo atlyginimus, o priešišku nusiteikimu imigrantų atžvilgiu užkrečia ir kitas valstybes: „Stengiamasi padaryti taip, kad atvykėliai nepradėtų konkuruoti darbo rinkoje ir nemažėtų vietinių gyventojų atlyginimai. Turiu pastebėti, kad  tokia tendencija yra užkrečiama. Tokiose šalyse, kur daug imigrantų, atsiranda nacionalistų partijos, politinės jėgos, skatinančios priešiškas imigrantų atžvilgiu mintis.“

Labiausiai erzina „pašalpų turizmas“

Pasak R. Vilpišausko, konkurencija Didžiosios Britanijos darbo rinkoje, atsirandanti dėl imigrantų, yra vertinama teigiamai. Tačiau britai kur kas nepalankiau vertina pašalpų medžiotojus.

„Viena yra dėl imigrantų atsirandanti konkurencija darbo rinkoje, į kurią Britanijoje žiūrima gana pozityviai, nes tai naudinga Britanijai. Visai kas kita  – „pašalpų turizmas“, kai žmonės atvyksta ne tam, kad užsidirbtų, bet tam, kad išnaudotų šalies teikiamas socialines garantijas, išmokas. Klausimas dėl antrosios kategorijos imigrantų Britanijoje yra keliamas daug aštriau“, – tikina R. Vilpišauskas.

K. Masiulio teigimu, „pašalpų turizmas“ tikrai egzistuoja ir yra nemažai žmonių, kurie stengiasi išnaudoti užsienio šalių pašalpų sistemas. „Pats pažįstu tokių, kurie važiuoja į Ispaniją, nors joje pašalpų sistema nėra tokia gera, kaip Didžiojoje Britanijoje ar Norvegijoje. Be to, ten geras oras, pinigų alkoholiui pakanka, būstą turi, ir žmogui to užtenka“, – kalba K. Masiulis.

Anot parlamentaro, yra šalių, kurios lengvai pašalpų nesuteikia, tačiau jei žmogus yra gudrus ir įkyrus, Olandijoje ar Norvegijoje nuo pirmos atvykimo dienos gali gauti pašalpą. „Jei šalyje egzistuoja palanki sistema, visada yra ir bus žmonių, kurie parazituos“, – mintimis dalijasi K. Masiulis.

Emigruoja masiškai, imigrantų bijo

D. Paukštės pastebėjimu, visame pasaulyje emigruoja apie 3 proc. tautos, o lietuvių emigracija siekia 18 proc. Pagal kai kuriuos amerikiečių tyrimus, po 40 metų Lietuva turėtų išnykti. Jungtinių Tautų tyrimai rodo, kad apie 2060 m. Lietuvoje bus tik 2,2 mln. gyventojų. Jo teigimu, didžiausia bėda ta, kad Lietuvos politikai migracijos klausimus paliko savieigai.

„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje dar 21 metus emigracija viršys imigraciją. Tad, jei atsisakome savų žmonių, reikia galvoti apie imigracijos politikos stiprinimą. Aš kartais nesuprantu mūsų politikų. Kokias investicijas įdeda valstybė į žmogaus paruošimą gyvenimui: vaikų darželiuose, mokykloje, universitetuose, sveikatos priežiūros institucijose. Visa tai kainuoja ne mažiau nei 50 tūkst. litų žmogui. Padauginkime tai iš 800 tūkst. išvykusiųjų iš Lietuvos ir pamatysime, kad lengvai paleidžiame ne mažiau 40 mlrd. litų“, – sako D. Paukštė. 

Migracijos klausimų eksperto pastebėjimu, imigracijos rėmimo indeksas rodo, kad 34 proc. pasaulio imigraciją vertina teigiamai, 38 proc. – neigiamai, tai reiškia, kad pasaulyje vidutinis indeksas yra -4. O Lietuvoje šis indeksas yra -39. Tai rodo, kad lietuviai bijo atvykstančių emigrantų, sako D. Paukštė.

Imigracijos ribojimas – išeitis nuo emigracijos nukraujavusioms šalims?

LRT radijo laidos „Aktualijų studija“ pašnekovai teigia, kad yra natūralu, jog šalyse, kuriose prieš imigrantus nukreiptos nuotaikos stiprėja, politikai į jas reaguoja. Todėl Šveicarijoje buvo surengtas referendumas, Didžiojoje Britanijoje taip pat svarstomos imigracijos mažinimo galimybės, narystės ES sąlygų peržiūrėjimas.

Pasak K. Masiulio, labai tikėtina, kad Didžioji Britanija gali mažinti pašalpų prieinamumą. Tuo metu R. Vilpišauskas teigia abejojantis, kad Britanijai pavyktų su ES susiderėti dėl nuolatinių išimčių laisvo darbo jėgos judėjimo klausimu, kuris yra vienas iš pamatinių ES.

Anot TSPMI direktoriaus, imigracijos ribojimas lietuvių pamėgtose šalyse nėra vaistas nuo lietuvių emigracijos. Jo teigimu, Lietuva turėtų skatinti ekonomikos augimą, didinti šalies produktyvumą ir taip sulaikyti emigrantus, o ne tikėtis, kad juos sulaikys neįsileidžiančios jų šalys.

K. Masiulio manymu, reikia ne tik skatinti ekonomikos augimą ir tikėtis, kad dėl to mažės išvykstančių, tačiau tuo pat metu keisti darbdavių požiūrį, kad šie noriau dalytųsi savo pelnu su darbuotojais, t. y. mokėtų didesnius atlyginimus.

„Lenkijos ir Lietuvos bendras vidaus produktas vienam žmogui yra vienodas, tačiau vidutinis atlyginimas Lietuvoje – dvigubai mažesnis. Vadinasi, Lietuvoje verslas yra labiau linkęs pasilikti pinigus sau arba mokėti vokelyje. Jei sėkmingai su tuo kovotume, galėtume tikėtis sumažinti emigraciją bei susigrąžinti emigrantus“, – sako E. Masiulis. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...