captcha

Jūsų klausimas priimtas

Selemonas Paltanavičius. Kelionei namo jau kyla baltieji gandrai

Lietuvoje – vasario pradžia. Žiema, kokią matome ir jaučiame, yra tokia, apie kurią svajojome. Žvalgydamiesi po Lietuvą, galime suabejoti, ar dangus taip ir neras saujos kitos sniego. Ar žiemą pabaigsime pusplikiuose saulės vis labiau nurengiamuose laukuose?
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Lietuvoje – vasario pradžia. Žiema, kokią matome ir jaučiame, yra tokia, apie kurią svajojome. Žvalgydamiesi po Lietuvą, galime suabejoti, ar dangus taip ir neras saujos kitos sniego. Ar žiemą pabaigsime  pusplikiuose saulės vis labiau nurengiamuose laukuose?

Diena greitai bus ilgesnė pora valandų. Saulutė pakyla gerokai virš horizonto. Antroje dienos pusėje oras atšyla ir plinka stogai, atsiveria vis didesni grynos žemės lopai. Ar tai jau žiemos galas? Ne. Žiema tikrai nesibaigia. Margi laukai ir užuovėjoje sukuriamos saulės spindulių vonios tikrai nerodo jos silpnumo. Tai, ką regime, panašiau į demokratišką žiemos būdą.

Žaiskite pavasarį – prašau, tik nepamirškite, kad esate žiemoje. Bet kurią dieną, akimirką gali sugrįžti didieji šalčiai ir plūstelėti sniegas. Nepamirškime – žiemai skirtas dar bent mėnuo. Ji turi gražaus laiko.

Vasario saulė daro stebuklus, ir ne tik mūsų regimus ar apčiuopiamus. Diena sukurtos šilumos, atspindėtos nuo sienų, nuo plikos žemės ar medžių kamienų, ir vakare ateinančios žvarbos susitikimas yra lydimas keistų reiškinių: braškėjimų, medžių dejavimo, ledo pyškėjimo. Visa tai paprasta. Tačiau mes kasmet nustembame ir žavimės šiais garsais ir balsais.

Saulė, beje, kaitindama medžių žievę, pradeda žadinti jų syvus. Ar matėte, kokia stora, ruplėta tamsiakamienių medžių žievė – žiauberis? Ji ne šiaip sau tokia. Jai reikia saugoti medžius ne tik nuo šalčio, bet ir nuo kaitros. Beržų, drebulių šviesi žievė, kurios saulė taip neįkaitina, yra plona, lygi, glotni.

Nors žiema, tačiau soduose turime saugoti vaismedžių, ypač jaunų, kamienus nuo saulės – pridengti arba nubaltinti. Beje, vis ryškesni saulės spinduliai tampa pavojingi mūsų auginamiems spygliuočiams – tujoms, kadagiams, puskiparisiams. Pernai daug kur šios rūšies medeliai nuo žiemos galo saulės labai nukentėjo.

Prasideda lapių vestuvės. Vis garsiau gieda zylės, kvarksi kovai ir ore vartosi krankliai. O ten toli, Pietų Afrikoje, kelionei kyla baltieji gandrai. Jų kelias į tėvynę labai ilgas. Ar gandrai sugrįžę ras sutvarkytus savo namus? Pasižvalgykite aplink.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...